Julija Kravčenko. Būti jaunąja mokslininke

Mokslas žiniasklaidai | 2019-02-13

Vasario 11-ąją Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja yra paskelbusi Mergaičių ir moterų moksle diena. 2016 metų „Eurostat“ duomenemis, 58 proc. Lietuvos mokslininkų yra moterys, ir tai didžiausias procentas Europoje, kur bendrai moterys sudaro 40 proc. visų mokslininkų. Man 20 metų, esu Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) biomedicininės elektronikos trečio kurso studentė, ir aš taip pat einu šiuo keliu. Sakote, tai sunku ar nuobodu? Tik ne šiais galimybių laikais.

Manau, jog atradus sau patrauklią sritį, mokslas negali būti nuobodus. Juk mokslas yra visur aplink mus – ar tai būtų susiję su gamta, technologijomis, muzika ar kitomis sritimis.

Domėdamasis mokslu randi atsakymus į rūpimus klausimus. Atlikdamas tyrimus, bendraudamas su kitais mokslininkais visada patenkini savo smalsumą ir pirmas sužinai apie įvairias naujoves.

Be to, užsiimdamas mokslu sprendi įvairias visuomenines problemas, o žmonės, su kuriais tenka bendrauti savo veikloje, yra tiesiog neįtikėtini.

Iš pradžių buvo muzika ir sportas

Esu baigusi Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą, fortepijono klasę. Iš tų laikų prisimenu ir juoką, ir ašaras. Džiaugsmą, kai laimi konkursus, ir nusivylimą, kai grodama 20-ąjį kartą vis tiek nepataikai į natą.

Mokytoja Alicijai Tryk man parodė muzikos pasaulio grožį ir padėjo per muziką atrasti save. Esu jai už tai be galo dėkinga. O muzika mano gyvenime visuomet koreliavo su dailiuoju čiuožimu – abu ugdė savarankiškumą, atkaklumą, kūrybiškumą ir jautrumą.

Dailusis čiuožimas man visada buvo daug daugiau nei tik sportas – labiau menas ir galimybė išreikšti save. Visuomet žavėjo čiuožėjų grakštumas, derinamas su fiziniu ir psichologiniu stiprumu.

Daugiau nei 10 metų čiuožiau solo, tai pastebima ir mano veikloje – mėgstu individualias užduotis.

Daugiau nei prieš metus prisijungiau prie pirmosios Lietuvoje sinchroninio čiuožimo komandos Sp‘ICE (trenerė Rūta Sudakovienė), kur mokausi dirbti komandoje, sutarti su įvairaus tipo žmonėmis. Manau, čiuožimas labai padėjo mano asmenybės formavime – nepasiduoti, bendradarbiauti, būti kūrybingai.

Teisingas studijų pasirinkimas – ne iš pirmo karto

Visad norėjau studijuoti mediciną arba psichologiją, tačiau taip pat neblogai sekėsi fizika, tad nusprendžiau pabandyti suderinti abu dalykus ir stojau į KTU robotiką.

Po pusės metų supratau, kad patekau ne visai ten, kur norėjau, tad pakeičiau studijų programą – pasirinkau biomedicininę elektroniką.

Be pagrindinių studijų taip pat domiuosi projektų valdymu, tad džiaugiuosi, kad su talentų ugdymo programos „GIFTed“ pagalba pavyksta įtraukti ir šios srities veiklas į savo studijų tinklelį.

Nuo mokyklos laikų dalyvavau daugybėje projektų – „Seimas gyvai“, „Moksleiviai į vyriausybę“, „Mokomasis Europos Parlamentas“ , šiuo metu dalyvauju LINPRA organizuojamuose „ATVERK 2“ bei „Creazone“ verslumo mokymuose, kur su komandomis tobuliname verslo idėjas.

Buvau aktyvi jaunimo organizacijų narė, prisidėjau prie Jaunųjų konservatorių lygos, Gyvūnų gerovės iniciatyvos, Jaunimo mainų ir bendradarbiavimo organizacijos, KTU „Improof“ organizacijos, studentų atstovybės.

Dabar daug laiko skiriu „Erasmus+“ mokymams – buvau Ispanijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Portugalijoje ir Danijoje, neseniai grįžau iš Kipro.

Per pastaruosius dvejus metus vykau į tris vasaros mokyklas: dvi biomedicinos inžinerijos Sankt Peterburge, Rusijoje, ir Tventėje, Olandijoje, bei projektų valdymo – Dortmunde, Vokietijoje. Pavyzdžiui, Tventėje su komanda perengėme tyrimą apie egzoskeleto LOPES naudingumą bei finansinį atsiperkamumą.

Talentų akademija leido užmegzti pažintis

Prisiliesti prie įdomių projektų leido ir narystė KTU „GIFTed“ talentų akademijoje. Tarkim, prie „Demola“ projekto, kur projektavome bagažo transportavimo robotą Vilniaus oro uostui. Prie tarptautinio projekto, kurio metu kūrėme žaidimą renginiui „Kaunas kultūros sostinė 2022“. Prie „Inchalenge“ , kuriame konstravome egzistuojančios reabilitacinės įrangos „RedCord“ papildymą – „InCord“.

Akademinio mentoriaus Andriaus Petrėno dėka turėjau galimybę prisidėti prie tyrimų KTU Biomedicininės inžinerijos institute. Bet svarbiausia, ką man davė ši talentų akademija – tai užmegzti ryšiai su kitais „GIFTed“ nariais bei pažintys su mokslo, verslo ir kitų sričių atstovais.

KTU Biomedicininės inžinerijos institute prisidėjau vykdant projektą „Dėvimų įrenginių biosignalų matavimų patikimumo įtakos sveikatos rizikai nustatyti tyrimas (D-Health)“.

Mano pagrindinės atsakomybės buvo parengti tyrimų protokolą, surinkti tiriamųjų imtį ir užtikrinti sklandų dozuoto fizinio krūvio eksperimentų vykdymą.

Taip pat esu prisidėjusi prie „Poinsultinės būklės pacientų netrukdančios ilgalaikės prieširdžių aritmijų stebėsenos ir charakterizavimo sistemos“ patento paraiškos rengimo.  Čia turėjau išanalizuoti esamus patentus, apimančius biomedicininių signalų (fotopletizmogramos ir elektrokardiogramos) tyrimus naudojant išmaniąsias apyrankes.

NASA – tikras rojus jauniesiems mokslininkams

Antro kurso pabaigoje gavau galimybę atlikti stažuotę NASA, kurią finansavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Silicio slėnyje dirbau psichofiziologijos laboratorijoje, atlikome tyrimą, kurio metu mokėme oro ir jūros gelbėtojus savitaigos galia kontroliuoti savo širdies ritmą, kraujospūdį, temperatūrą ir kitus fiziologinius parametrus, taip mokydami juos suvaldyti stresą, išvengti pykinimo, alpimo, vėmimo kylančio skrydžio arba gelbėjimo misijų vandenyje metu.

Man pasisekė, nes mūsų tyrimo vadovė – Patricia Cowings, 40 metų patirtį turinti aeronautikos psichofiziologė, pirma afroamerikietė moteris, kuri buvo treniruojama būti kosmonaute.

Taip pat teko prisidėti ir prie „Flight Systems Implementation“ skyriaus projektų valdymo. Su projekto vadove Tianna Shaw dalyvavau komandos susitikimuose, prisidėjau prie rizikų analizės ir dirbau su projektų planais.

Dažnai manęs klausia apie įspūdžius NASA. Taigi įsivaizduokite, kad esate JAV Silicio slėnyje, dirbate agentūroje, kuri kuria naujausias technologijas, jūsų mentorius turi 40 metų patirtį jūsų mėgstamoje srityje ir visada randa laiko atsakyti į visus klausimus.

Šalia jūsų darbo vietos yra „Google“ miestelis, „Microsoft“ ir „Amazon“ būstinės, todėl sutinki žmonių ir iš ten. Dar prie viso to pridėkite darbą su naujausiomis technologijomis įspūdingose laboratorijose, nerealius kalnų vaizdus pašonėje, visuomet šviečiančią saulę ir visur supančius be galo draugiškus žmones iš visų pasaulio kraštų.

Dabar tuos jausmus padauginkite iš 100 kartų ir greičiausiai suprasite dalelę to, kaip tuo metu jaučiausi.

Tikiu, kad viskas įmanoma

Manau, kad stažuotė NASA gali atverti mano karjeros kelią. Galimybės pristatyti savo idėjas ten dirbantiems mokslininkams ir sulaukti jų nuomonės – aukso vertės.

Kaip ir pažintys, juk ten suvažiuoja gabiausi pasaulio studentai, turintys unikalių idėjų, kurias apjungus galbūt pavyktų įgyvendinti tarptautinį projektą po stažuotės ar net įkurti naują verslą.

Tikiu, kad viskas įmanoma, tik reikia labai norėti ir daug dirbti. Ir nepamiršti rodyti iniciatyvos, nes jei tik svajosi ir vis galvosi, kad kažkas ateis ir pakvies – nieko nebus.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku