Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais

Mokymasis šiandien nebėra susijęs su vienu gyvenimo tarpsniu ar nesibaigia gavus diplomą. Jis lydi žmogų visą gyvenimą ir keičiasi kartu su profesiniais iššūkiais, technologijų pažanga bei asmeniniais sprendimais.

Skirtingais etapais prireikia skirtingų žinių ir įgūdžių – kartais tam, kad augtum savo srityje, drąsiai keistum kryptį ar prisitaikytum prie naujų realijų.

Reaguodamas į šiuos pokyčius, Kauno technologijos universitetas (KTU) įsteigė Mokymosi visą gyvenimą (MVG) centrą – vietą, kur universiteto žinios ir kompetencijos susitinka su realiais darbo rinkos poreikiais, o mokymasis tampa įmanomas bet kuriame gyvenimo ar karjeros etape.

Galimybė sugrįžti mokytis

„Universiteto MVG veiklos leidžia moksleiviams išbandyti skirtingas kryptis dar prieš pasirenkant studijas, studentams – papildyti studijas darbo rinkoje reikalingomis kompetencijomis, o dirbantiems profesionalams – atnaujinti žinias ir prisitaikyti prie pokyčių“, – pažymi ji.

J. Stravinskienė pastebi, kad dalis žmonių ateina ne vien pasitobulinti, bet ir spręsti konkrečias situacijas – prisitaikyti prie technologinių pokyčių, įveikti perdegimą, išjudėti iš karjeros stagnacijos ar įsivertinti galimą krypties keitimą. Registracijų ir užklausų duomenys rodo, kad dažnai ieškoma trumpesnių, aiškiai fokusuotų mokymų, leidžiančių saugiai pasitikrinti pasirinktą kryptį dar prieš priimant svarbius sprendimus.

„Dažniausiai tai nėra visiškas profesijos keitimas. Žmonės linkę plėsti turimas kompetencijas ir pereiti prie platesnių, tarpdisciplininių vaidmenų. Tai ypač matyti technologijų, inžinerijos ir kūrybinių industrijų srityse“, – sako KTU MVG centro vadovė.

Pasak jos, šiuo metu didžiausio susidomėjimo sulaukia mokymai, susiję su duomenų analize, skaitmeniniais įrankiais, dirbtiniu intelektu, profesiniu tobulėjimu ir lyderyste. Tai sritys, tiesiogiai susijusios su kasdieniu darbu – žmonėms svarbu įgyti gebėjimų, kuriuos galima taikyti praktiškai. Panaši tendencija matoma ir tarp mokytojų bei moksleivių – jie dažniau renkasi programas, paremtas praktinėmis užduotimis, realių situacijų analize ir darbu su įranga ar technologijomis.

„Didelis dėmesys skiriamas ne tik temoms, bet ir mokymosi formai. Dalis veiklų vyksta ne tradicinėse auditorijose, o institutų laboratorijose, fakultetų dirbtuvėse, kūrybinėse ar eksperimentinėse erdvėse – ten, kur galima mokytis per praktiką ir realias užduotis“, – dalijasi J. Stravinskienė.

Tiek pradedantiesiems, tiek ekspertams

Viena iš MVG centro veiklose dalyvaujančių lektorių – KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja Aelita Zabulionė – teigia, kad neformaliojo švietimo programos kuriamos remiantis tyrėjų kompetencijomis ir patirtimi, kartu atliepiant tiek verslo, tiek visuomenės poreikius. Pasak jos, tyrėjai nuolat seka pasaulines tendencijas, glaudžiai bendradarbiauja su verslu, mokyklomis visoje Lietuvoje bei Lietuvos chemijos ir biologijos mokytojų asociacijomis, todėl dalis temų kyla iš šių partnerių poreikių, o dalis – iš pačių mokslininkų iniciatyvos.

Taip gimė maisto papildų ženklinimo seminaras, vėliau – ir alergenų ženklinimo seminaras bei kitos temos.

Ji pasakoja, kad verslui skirti mokymai dažniausiai apima maisto produktų ir maisto papildų rinkos naujoves, išsamų teisinio reguliavimo aptarimą bei juslinę maisto produktų ir maisto papildų analizę. „Siūlome mokymus „nuo–iki“ – programas, pritaikytas tiek pradedantiesiems, tiek ekspertams ir net ekspertų grupių vadovams“, – aiškina KTU mokslininkė.

Kiekvienas juslinės analizės mokymų dalyvis yra testuojamas, kalibruojamas („taip, visai kaip įrankis!“), o vėliau dirba su praktinėmis užduotimis, nuosekliai įtvirtindamas ir tobulindamas savo gebėjimus. Maisto produktų ir maisto papildų pramonėje tai ypač svarbu – tokia praktika ne tik padeda užtikrinti nepriekaištingą kokybę, bet ir tampa esminiu žingsniu kuriant naujus produktus.

„Juk maistas gali būti labai sveikas ir „teisingas“, bet tuo pačiu – visiškai neskanus ir nevalgomas. Kad taip nenutiktų, šios srities specialistai pas mus sugrįžta kas kelerius metus, nuolat gilindami savo žinių bagažą. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, technologijos – tokios kaip dirbtinis liežuvis ar nosis – vis dar nepakeičia vertintojo-eksperto, kuriuo tampama tik per ilgą praktiką, nuoseklų darbą ir nuolatinį tobulėjimą“, – pabrėžia A. Zabulionė.

„Etikečių detektyvai“

KTU mokslininkė dalijasi, kad su mokytojais ir moksleiviais – nuo 2 iki 12 klasės – tyrėjai dirba pagal programą „Etikečių detektyvai“. Tai itin įtraukiantys užsiėmimai, kuriuose nagrinėjama nuo pačių elementariausių dalykų iki gilių analizių: kas slypi maisto produktų ir maisto papildų etiketėse, ko jose ieškoti ir kaip, remiantis pateikta informacija, pasirinkti sau tinkamiausią ir palankiausią produktą.

Šių užsiėmimų metu programos dalyviai reikšmingai stiprina kritinį mąstymą ir plečia žinias apie maisto chemiją, mikrobiologiją bei technologiją. Programa pritaikoma skirtingo amžiaus klausytojams: su mažesniaisiais kalbamasi apie paprastesnius dalykus – skonio suvokimą, maisto higieną, sveikatai palankaus maisto principus, o su suaugusiais neriama gerokai giliau.

„Aptariame ne tik tai, kas dedama į maistą ir kodėl taikomi tam tikri technologiniai procesai, bet ir kam jie reikalingi bei kokią įtaką skirtingi produktai daro mūsų sveikatai ir ilgaamžiškumui. Nors šie užsiėmimai nėra skirti konkrečiai profesijai, dažnai sulaukiame komentarų, jog dalyviai apie maistą tokiu kampu anksčiau niekada nebuvo susimąstę“, – sako ji.

„Analizuojami gebėjimai skirti skonius ir kvapus, atpažinti net pačias mažiausias jų koncentracijas. Tai – nuostabus procesas, kuriame mintys ir kūnas veikia kaip vienis, kartais savo tikslumu pranokstantis net teorines žmogaus jautrumo ribas, – pasakoja A. Zabulionė. – Norėčiau dramatizuoti ir teigti, kad šie įgūdžiai yra tiesioginis kelias į sėkmingą verslą, tačiau puikiai žinau, jog maisto versle viskas nesiremia vien jusliniais parametrais. Vis dėlto galiu užtikrintai pasakyti: verslai, kurie supranta juslinės analizės svarbą, kuria produktus ne lentynai, o žmogui. Ir pirkėjai tai jaučia. Ne veltui vieni produktai nuolat priversti atsinaujinti ir stebinti inovacijomis, o kiti pirkėjų širdis pavergia visam gyvenimu – kartais net kelioms kartoms.“

Skatina nenustoti ieškoti, kol atrasi

A. Zabulionė teigia, kad padrikos, o neretai ir netikslios, informacijos galima rasti vos vienu paspaudimu, tačiau gebėjimas atskirti grūdus nuo pelų vis dar reikalauja kryptingo ir nuoseklaus mokymosi. Tai neatsiejama nuo gilesnio žinių supratimo ir jų taikymo – tam itin tinkama priemonė yra neformaliojo švietimo programos. Lankstūs mokymosi būdai, apimtys ir temos šiandien tampa esminiais modernaus švietimo elementais.

Kartu ji atkreipia dėmesį ir į vis dar gajų mitą, kad atėjus į universitetą bus sunku suprasti arba bus be galo nuobodu. Pasak KTU mokslininkės, vis dar tenka išgirsti, jog dalyviai nesitikėjo, kad mokymų turinys bus taip tiksliai pritaikytas pagal numatytą programos lygį – tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems – ir kad bus plačiai taikomi įtraukūs mokymo metodai. Dalyviai dažnai būna maloniai nustebę, kad laikas tiesiog praskrieja, o mokymai visai neprailgsta.

„Moksle neretai žmonės vienoje srityje dirba visą gyvenimą ir būtent todėl tampa pavyzdžiais, kaip svarbu atrasti sritį, kurioje jauti norą kurti, veikti ir būti. Tikiu, kad užsidegimas ir atsidavimas savo sričiai yra didžiausias įkvėpimo šaltinis. Svarbiausia – nesustoti ir ieškoti tol, kol atrasi tai, nuo ko ims žibėti akys ir rytais nebereikės savęs versti keltis“, – sako A. Zabulionė.