Studentais pasitikima dar prieš jiems gaunant diplomą: ko galima pasimokyti iš MIT?

Kol vieni pirmakursiai ruošiasi testams, kiti jau sprendžia realias savivaldybių, verslo ir nevyriausybinių organizacijų problemas. Būtent taip studentų ugdymą supranta Masačusetso technologijos institutas (MIT). KTU atstovų vizito MIT metu paaiškėjo, kad vienas stipriausių technologinių universitetų pasaulyje studentais pasitiki gerokai anksčiau, nei jie gauna diplomą. Toks požiūris keičia ne tik studijų procesą, bet ir pačią universiteto sampratą.

„Didžiausią įspūdį paliko tai, kad jau pirmosios pakopos studentai dirba su realiomis problemomis, kurias pateikia savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ar verslo įmonės. Kalbėdamasis su vienu profesoriumi sužinojau, kad dar prieš semestro pradžią jis susitinka su šių organizacijų atstovais, kad kartu išgrynintų aktualius iššūkius ir parengtų studentams konkrečias užduotis. Vėliau studentai visą semestrą ieško sprendimų ir pristato konkrečius rezultatus“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) lektorius Danas Černeckas.

Pasak jo, profesorius su partneriais būna sudaręs bendradarbiavimo sutartis ir prisiėmęs atsakomybę už projektų rezultatus. Tačiau didžioji dalis darbo patikima studentams, kurie ieško sprendimų ir juos įgyvendina. Kai kuriais atvejais už savo indėlį jie netgi gauna atlyginimą ar stipendijas.

„Man atrodo, kad tai puikiai parodo pasitikėjimo kultūrą. Išoriniai partneriai pasitiki MIT mokslininkais ir dėstytojais, o šie savo ruožtu pasitiki studentais – patiki jiems spręsti realias užduotis ir suteikia galimybę prisidėti prie konkrečių problemų sprendimo dar studijų metu“, – sako D. Černeckas.

Paskaitose – ne teorija, o diskusijos

KTU lektorius pasakoja, kad MIT studijos remiasi interaktyviu dėstymu (angl. interactive teaching) ir aktyviuoju mokymusi (angl. active learning). Todėl auditorijoje studentai retai klausosi tradicinių teorinių paskaitų – didžiąją dalį medžiagos jie studijuoja savarankiškai. Susitikimai su dėstytojais skirti diskusijoms, klausimų ir atsakymų sesijoms, idėjų pristatymams, kūrybinėms dirbtuvėms bei sudėtingų problemų analizei.

KTU lektorius pastebi, kad nemažai MIT taikomų praktikų būtų galima perkelti ir į Lietuvą. Viena jų – atvirumas visuomenei. Vaikštant po universiteto miestelį akivaizdu, kad čia nesistengiama paslėpti to, kas vyksta laboratorijose: vietoje uždarų sienų dažnai įrengtos stiklinės pertvaros, leidžiančios iš arti pamatyti studentus ir mokslininkus, dirbančius prie projektų, eksperimentų bei tyrimų.

Kalbėdamas apie technologinių universitetų vaidmenį, D. Černeckas pabrėžia, kad technologinė pažanga turėtų būti matoma ne tik laboratorijose, bet ir kasdienėje universiteto veikloje. Vienas iš konkrečių to pavyzdžių – atsisakymas popierinių dokumentų ir perėjimas prie visiškai skaitmenizuotų bei tvaresnių darbo procesų.

Kodėl neužtenka vien kurti technologijas?

Vertindamas KTU stiprybes, D. Černeckas išskiria dėstytojų kompetencijų ugdymą. Jo teigimu, KTU veikianti dėstytojų kompetencijų ugdymo platforma savo principais yra artima tai, kurią jis matė MIT.

„EDU_Lab“ iniciatyva, mano nuomone, yra viena gerųjų praktikų Lietuvoje, kurią būtų verta perimti ir kitoms aukštojo mokslo institucijoms“, – sako jis.

Pasak KTU lektoriaus, ne mažiau svarbu technologijų specialistams ugdyti verslumo ir inovacijų kūrimo kompetencijas.

„Šiandieniniame pasaulyje antrepreneriškumas tampa nebe papildomu privalumu, o būtina kompetencija. Jei norime, kad mūsų kuriamos idėjos ir moksliniai rezultatai turėtų realų poveikį, turime ne tik kurti žinias ar technologijas, bet ir komunikuoti jų vertę bei rasti joms vietą visuomenėje ir rinkoje“, – pabrėžia jis.

Nors MIT išsiskiria inovacijomis, atvirumu ir pasitikėjimo kultūra, universitetui netrūksta ir iššūkių.

„Vienas jų – ne visi mokslininkai ar dėstytojai nori išeiti iš komforto zonos ir keisti nusistovėjusius darbo ar studijų metodus. Tačiau MIT daugiausia dėmesio skiria ne skeptikams, o tiems, kurie patys siekia pokyčių. Užuot bandę priversti keistis visus, jie stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas tiems, kurie nori judėti į priekį“, – pasakoja jis.

Tarp MIT iššūkių D. Černeckas mini ir studentų finansinę padėtį. Nors universitetas siūlo įvairias finansinės paramos formas, dalis studentų vis tiek susiduria su finansiniais sunkumais ir ieško būdų suderinti studijas, darbą bei pragyvenimo išlaidas. Pasak KTU lektoriaus, reikšmingą paramos dalį sudaro mecenatystė – prie studentų ir universiteto iniciatyvų aktyviai prisideda stipri MIT alumnų bendruomenė.

Ne perduoti žinias, o įtraukti

KTU lektorius pripažįsta, kad didžiausią asmeninį poveikį vizitas turėjo jo požiūriui į dėstymą ir studentų įtraukimą į studijų procesą.

„Kaip dėstytojui, ši patirtis sustiprino įsitikinimą, kad, norint matyti tikrą studentų įsitraukimą ir užsidegimą, neužtenka vien perduoti žinias. Net ir pačios paprasčiausios paskaitos turėtų būti interaktyvios, skatinti diskusijas, kritinį mąstymą ir aktyvų dalyvavimą“, – sako D. Černeckas.

Pasak jo, dalį MIT taikomų principų jis jau pamažu perkelia į savo dėstymo praktiką. Vienas iš pasiteisinusių sprendimų – reguliarus grįžtamojo ryšio rinkimas po kiekvienos paskaitos. Paskaitos pabaigoje studentams pateikiamas QR kodas, per kurį jie gali anonimiškai parašyti, kas liko neaišku, o kitos paskaitos pradžioje šiems klausimams aptarti skiriama papildomo laiko. Anot dėstytojo, toks grįžtamasis ryšys padeda geriau suprasti studentų poreikius.

Paklaustas, ką patartų moksleiviams, svarstantiems apie studijas technologijų ar mokslo srityse, D. Černeckas ragina pirmiausia vadovautis savo interesais ir smalsumu.

„Tikiu, kad didžiausias profesinis ir asmeninis augimas vyksta tuomet, kai žmogus daro tai, kas jam iš tikrųjų įdomu ir prasminga. Geriausi rezultatai dažniausiai gimsta iš smalsumo ir vidinės motyvacijos“, – pabrėžia jis.