7 mitai apie alergijas: KTU mokslininkė paaiškina, ką svarbu žinoti

Alergijas vis dar lydi daugybė mitų – nuo įsitikinimo, kad tam tikra dieta gali nuo jų apsaugoti, iki klaidingo supratimo, ką iš tiesų reiškia užrašas „gali būti pėdsakų“. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkė Aelita Zabulionė paaiškina, ką apie maisto alergijas iš tiesų sako mokslas ir ką šiandien svarbu žinoti renkantis, ruošiant ar ženklinant maistą.

1 mitas: alergija ir netoleravimas yra tas pats

Maisto netoleravimas dažniausiai nėra susijęs su imunine sistema, o kyla dėl fermentų stokos ar kitų metabolinių mechanizmų. Dėl to alergijos ir netoleravimo terminai medicinoje nėra laikomi sinonimais.

„Maisto netoleravimas ir alergija yra skirtingi sutrikimai. Pavyzdžiui, laktozės netoleravimas dažniausiai atsiranda dėl fermento laktazės trūkumo virškinimo trakte ir nėra susijęs su imunine sistema“, – sako KTU Maisto instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja A. Zabulionė.

Ji atkreipia dėmesį, kad tuo tarpu pieno alergija yra imuninis atsakas į pieno baltymus. „IgE sukeltos alerginės reakcijos kai kuriais atvejais gali būti sunkios ir sukelti anafilaksiją – gyvybei pavojingą būklę“, – sako mokslininkė.

2 mitas: šiek tiek paragauti nepakenks

Pavyzdžiui, žemės riešutų alergijos tyrimuose aprašomi labai skirtingi reakcijos slenksčiai – nuo miligramų iki dar mažesnių kiekių. Tai rodo, kad labai jautriems žmonėms saugumas negali būti vertinamas pagal principą „čia tik truputis“.

3 mitas: terminis apdorojimas sunaikina alergenus

Pasak KTU mokslininkės, tai priklauso nuo konkretaus alergeno. Kai kurie baltymai yra jautrūs karščiui ir verdant ar kepant praranda dalį alergeniškumo.

„Tarkim, dalis žmonių, alergiškų žaliems obuoliams dėl kryžminių reakcijų su beržo žiedadulkėmis, gali toleruoti termiškai apdorotus obuolius“, – teigia A. Zabulionė.

Tačiau ji atkreipia dėmesį į tai, kad kiti alergenai, pavyzdžiui, kai kurie žemės riešutų, medžių riešutų, žuvų ar vėžiagyvių baltymai, yra gana atsparūs terminiam apdorojimui ir po kaitinimo gali išlaikyti alergizuojantį poveikį. Įdomu tai, kad kaitinimas alergeno poveikį kai kuriais atvejais gali net sustiprinti.

„Tam tikri terminio apdorojimo ir pramoninio perdirbimo procesai gali keisti baltymų erdvinę struktūrą, stabilumą ir epitopus. Pavyzdžiui, žemės riešutų skrudinimo metu vykstančios Majaro (angl. Maillard) reakcijos gali padidinti kai kurių alergeninių baltymų atsparumą ir jų atpažinimą IgE antikūnais“, – sako KTU mokslininkė.

Tai patvirtina ir tyrimai: nustatyta, kad skrudinti žemės riešutai gali būti stipriau atpažįstami alergiškų žmonių IgE antikūnų nei žali. Viename tyrime nustatyta, kad skrudintų žemės riešutų ekstraktai alergiškų pacientų IgE antikūnų buvo atpažįstami apie 90 kartų stipriau nei žalių žemės riešutų ekstraktai. Vis dėlto tai yra laboratorinio IgE prisijungimo, o ne tiesioginis klinikinės reakcijos sunkumo matas.

4 mitas: išgėrus vaistų nuo alergijos galima saugiai vartoti alergeną

Antihistamininiai vaistai gali sumažinti kai kuriuos simptomus, pavyzdžiui, niežėjimą ar dilgėlinę, tačiau jie neapsaugo nuo sunkios anafilaksinės reakcijos ir nepakeičia gydytojo paskirto skubios pagalbos plano.

„Todėl antihistamininiai vaistai nelaikomi leidimu vartoti žinomą alergeną. Žmonėms, kuriems yra anafilaksijos rizika, svarbiausia išlieka alergeno vengimas ir gydytojo paskirtas skubios pagalbos planas“, – teigia A. Zabulionė.

5 mitas: jei vartosi labai mažas alergeno dozes, organizmas savaime pripras

KTU mokslininkė pabrėžia, kad savarankiškas „mikrodozavimas“ gali būti pavojingas. Nors medicinoje egzistuoja oralinės imunoterapijos metodai, jie atliekami tik griežtai prižiūrint gydytojams alergologams ir taikomi ne visiems pacientams.

„Bandymas namuose reguliariai vartoti mažus alergeno kiekius gali ne sumažinti, o padidinti sunkios reakcijos riziką“, – tikina A. Zabulionė.

6 mitas: kuo mažiau skirtingų produktų valgome, tuo mažesnė alergijų rizika

Mityba gali turėti įtakos alerginių ligų rizikai, tačiau nėra pagrindo manyti, kad kuo mažiau skirtingų produktų valgome, tuo labiau nuo alergijų apsisaugome. Priešingai: tyrimai rodo, kad įvairi mityba, ypač gausi skirtingų augalinių produktų ir skaidulų, gali būti palanki žarnyno mikrobiotai, kuri svarbi imuninei sistemai ir jos gebėjimui toleruoti nekenksmingas medžiagas.

„Šiuo metu nėra patikimų įrodymų, kad kurios nors konkrečios mitybos sistemos – visavalgystė, vegetarizmas ar veganizmas – savaime apsaugotų nuo maisto alergijų arba jas sukeltų. Didesnę reikšmę, tikėtina, turi bendra mitybos įvairovė, mikrobiotos būklė, genetinis polinkis ir ankstyvosios gyvenimo aplinkos veiksniai“, – teigia A. Zabulionė.

Todėl alergijų prevencija nėra paremta principu „kuo mažiau, tuo saugiau“. Ypač vaikystėje svarbus saugus ir įvairus maisto produktų pažinimas. Klinikiniai tyrimai ir sisteminės apžvalgos rodo, kad ankstyvoje vaikystėje laiku ir saugiai į papildomą maitinimą įtraukiami kai kurie dažni alergenai, ypač gerai termiškai apdorotas kiaušinis ir žemės riešutai, gali būti susiję su mažesne šių alergijų rizika. Tačiau tai nėra savarankiško alergeno bandymo rekomendacija žmogui, kuriam alergija jau nustatyta.

7 mitas: jei ant pakuotės parašyta „gali būti pėdsakų“, produkte tikrai yra alergeno

Užrašas „gali būti riešutų, kiaušinių, pieno, sojos pėdsakų“ nereiškia, kad šie alergenai yra produkto sudedamoji dalis. Dažniausiai jis įspėja apie galimą atsitiktinę kryžminę taršą gamybos, transportavimo ar pakavimo metu.

„Maisto pramonėje tie patys įrenginiai, konvejeriai, maišyklės ar pakavimo linijos dažnai naudojami skirtingiems produktams gaminti. Net ir kruopščiai valant įrangą, labai maži baltymų kiekiai kartais gali likti ant paviršių ir patekti į kitą produktą. Nors daugumai žmonių tai nesukelia jokios rizikos, tačiau labai jautriems alergiškiems žmonėms net nedidelis alergeno kiekis gali sukelti reakciją“, – tikina pašnekovė.

Moksliniu ir reguliaciniu požiūriu ši sritis vis dar sudėtinga. Europos Sąjungoje privaloma aiškiai nurodyti alergenus, kai jie yra produkto sudedamosios dalys, tačiau atsargumo ženklinimui dėl galimos kryžminės taršos nėra vienodai taikomų privalomų kiekybinių ribų visiems alergenams ir visoms produktų kategorijoms.

„Dėl to skirtingų gamintojų ženklinimo praktika gali skirtis: vienais atvejais toks užrašas gali būti naudojamas esant labai mažai kryžminės taršos tikimybei, kitais – kai rizika didesnė. Tačiau net ir nesant tobulai vienodos praktikos, šis ženklinimas alergiškiems žmonėms yra svarbus, nes leidžia, atsižvelgiant į savo jautrumą ir gydytojo rekomendacijas, priimti saugesnį sprendimą“, – sako A. Zabulionė.