Kas būtų, jei miestą galėtume matyti kaip gyvą organizmą – suprasti, kiek jis „suvalgo“ energijos ir žaliavų, kiek „iškvėpuoja“ taršos ir kiek išteklių sukaupia savo pastatuose, keliuose bei infrastruktūroje? Mokslininkai įsitikinę, kad šiandieniniame pasaulyje į miestus būtina žiūrėti kaip į sistemą, o ne atskiras dalis – tai padėtų miestui suprasti, kurie pokyčiai padarytų didžiausią įtaką mažinant poveikį klimatui.
„Šiuolaikinis miestas yra pernelyg sudėtinga sistema, kad jį būtų galima efektyviai valdyti remiantis tik atskirų sektorių planais. Transportas veikia energijos poreikį, energetikos sistema – emisijas, pastatų renovacija – energijos ir medžiagų vartojimą, o atliekos gali tapti žaliavomis kitoms miesto ar regiono veikloms“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė.
Visgi profesorė atkreipia dėmesį į aktualią problemą – savivaldybės dažnai turi daug duomenų, tačiau jie yra fragmentuoti tarp skirtingų institucijų ir sektorių.
„Kartu su Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkais sieksime harmonizuoti duomenis apie miestų energijos vartojimą, kuro naudojimą, statybinių medžiagų srautus, atliekas, pastatų fondą ir mobilumo modelius bei susieti juos su socialiniais ir ekonominiais rodikliais“, – sako Ž. Stasiškienė.
Vertins skirtingus scenarijus
Duomenimis grįstas planavimas, pasak KTU APINI direktorės, leidžia pereiti nuo klausimo „ką mes norėtume padaryti?“ prie klausimo „kuris sprendimas, remiantis duomenimis, duotų didžiausią aplinkosauginę ir ekonominę naudą?“.
„Manau, būtent toks pokytis bus labai svarbus naujos kartos miestų valdymui“, – įsitikinusi Ž. Stasiškienė.

