Skamba gražiai, tačiau vien reitingo čia nepakanka. Svarbesnis klausimas, ar Lietuva iš tiesų tampa viena iš Europos DI lyderių, ar mes tiesiog labai greitai pereiname į etapą, kuriame vis daugiau įmonių išbando naujus įrankius?
DI naudojimas nereiškia DI poveikio
Pastaruoju metu versle dažnai painiojami du dalykai: DI naudojimas ir DI poveikis. Pirmuoju atveju organizacija jau naudoja „ChatGPT“, „Copilot“, klientų aptarnavimo pokalbio robotą (angl. chatbot), duomenų analizės sprendimą, teksto generavimo ar kitus įrankius. Antrasis reiškia, kad dėl šių technologijų iš tikrųjų keičiasi procesai, sprendimų priėmimas, klientų patirtis, produktyvumas ar verslo modelis.
Tai reikšmingas skirtumas: įmonė gali turėti šimtus darbuotojų, kurie kasdien naudoja DI įrankius, bet jei darbo procesai išlieka tokie patys, tikrasis poveikis bus ribotas. Darbuotojas galbūt greičiau parašys laišką, paruoš susitikimo santrauką ar sugeneruos kelias idėjas. Visa tai sukuria vertę, bet nėra transformacija.
Tikrasis DI poveikis prasideda tada, kai organizacijos pradeda galvoti ne apie tai, kokius įrankius gali naudoti, o kokius procesus reikėtų perkurti, turint prieigą prie skirtingų DI įrankių. Būtent čia ir slypi kitas Lietuvos iššūkis.
Pagreitį reikia paversti pranašumu
Lietuvos rezultatas įdomus ne tik dėl vietos reitinge. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva atrodo kaip šalis, turinti gerą pagreitį. Lietuva nėra didelė rinka, neturi JAV ar Kinijos mastelio ar tokios ilgametės skaitmeninės brandos, kokią turi Šiaurės šalys.
Tačiau mažesnė rinka kartais turi ir privalumų. Čia sprendimai gali būti priimami sparčiau, o organizacijos gali greičiau išbandyti naujus darbo būdus. Mažoje rinkoje talentų bendruomenės yra labiau susijusios, tad geros praktikos gali sklisti greičiau.
Tai ypač svarbu DI laikotarpiu, nes čia laimi nebūtinai tie, kurie turi daugiausiai išteklių. Laimi tie, kurie greičiausiai išmoksta technologiją paversti kasdieniais darbo pokyčiais.
Visgi pagreitis savaime dar negarantuoja ilgalaikio konkurencinio pranašumo. Jis gali išsisklaidyti, jei DI liks tik atskirų įrankių naudojimo lygyje. Kitaip tariant, jei visa transformacija baigsis tuo, kad darbuotojai kartais pasinaudoja pokalbių robotu, o tokiu atveju įmonės tikina, kad pasitelkia DI sprendimus, realus ekonominis poveikis bus mažesnis nei tikimės.
Didžiosios ekonomikos nebūtinai juda greičiausiai
Šiame kontekste įdomu ir tai, kad didžiausios Europos ekonomikos automatiškai nėra lyderės. Tyrime pažymima, kad Vokietija ir Prancūzija atrodo kukliau nei būtų galima tikėtis pagal jų ekonominį dydį. Vokietijos DI naudojimo lygis atsilieka nuo mažesnių šalių, tokių kaip Lietuva, o Prancūzija, nors ir rodo spartesnį augimą, vis tiek nėra tarp aiškių lyderių.
Tai svarbi pamoka – skaitmeninėje ekonomikoje dydis ne visada reiškia greitį. Didelės rinkos dažnai turi daugiau kapitalo, mokslinių tyrimų, pramonės pajėgumų. Tačiau jos taip pat turi daugiau inercijos: sudėtingesnes organizacijas, senesnes sistemas, daugiau reguliacinių sluoksnių, lėtesnius pokyčių procesus.
Lietuvai tai yra galimybė. Ne dėl to, kad galime konkuruoti masteliu, bet dėl to, kad galime konkuruoti greičiu, lankstumu ir gebėjimu greitai įdiegti naujus sprendimus.
Baltijos šalių demonstruoja išskirtinius rezultatus
Dar viena svarbi detalė: Lietuva ir Estija analizėje išskiriamos kaip šalys, kurios lenkia daug didesnes Vakarų Europos ekonomikas, nepaisant mažesnio dydžio. Lietuva išsiskiria debesijos technologijų, skaitmeninio intensyvumo ir DI naudojimo augimu. Tuo tarpu Estija demonstruoja stiprų DI ir duomenų analizės augimą.
