Z kartos atstovai – kritiški, sunkiai išlaikantys dėmesį, bet reikalaujantys kokybiško turinio

„Norint sudominti Z kartą, išties reikia „kalbėti“ jų kalba – žinoti, kokius žodžius jie vartoja patys, kuo jie domisi, kuo gyvena, kas yra populiaru, o kas – atgyvena. Dėl šios priežasties tenka domėtis ir stebėti įvairius dalykus, kurie kartais net prasilenkia su mano vertybėmis ar pomėgiais, nes studentai tikrai dėstytoją vertina kitaip, kai supranta, kad nesi atsilikęs nuo naujausių tendencijų“, – pasakoja V. Sukackė, savo paskaitose taikanti ne vieną inovatyvų būdą, sudominantį studentus ir dėl to laimėjusi inovatyvių dėstytojų konkursą.

Įprastai studentai, lankę V. Sukackės paskaitas, būna maloniai nustebę. Paskaitose jie turi galimybę tyrinėti studijų medžiagą lygindami ją su „Netflix“ rodomais filmais, kuriuose reprezentuojami realūs įvykiai. Taip pat studentai gali žaisti įvairius komandinius žaidimus, kuriuose atsiskleidžia KTU lektorės dėstomi dalykai – mokslinių tyrimų atlikimas ir edukacinių technologijų ir švietimo inovacijų taikymas.

„Dirbdama dėstytoja, pastebėjau, kad šiandien studentai atsainiai dirba su rašytiniais šaltiniais, todėl reikia ieškoti kitų būdų kaip perteikti informaciją arba juos motyvuoti skaityti. Taip pat labai aiškiai matosi, kad sutrumpėjusi dėmesio sutelkimo trukmė, todėl reikia varijuoti tarp turinio pateikimo formų, medijų, kūno kalbos ir apskritai, kaip mėgstu vadinti savo paskaitas, „stand-up‘o“, – šypsosi V. Sukackė, savo kompetencijas tobulinusi ir EDU_Lab.

Filmuose – duomenų saugumo klausimai

Tyrimų metodų moduliai – vienos sudėtingiausių temų universitete, reikalaujančios daug darbo tiek iš dėstytojų, tiek iš studentų. Pasak V. Sukackės, daugybės temų svarbos studentai dar neturėdami pakankamai patirties negali objektyviai įvertinti, todėl kartais atsiranda tam tikras pasipriešinimas.

Dėstytojams čia kyla nemenka užduotis – įtikinti, kad tyrimų metodų moduliai vertingi ne tik tiems, kurie svajoja apie mokslininko karjerą.

„Kalbant apie temas, susijusias su duomenų rinkimu, jų nutekinimu, saugumu internete, eksperimentų rezultatų validumu, puikiai pasitarnauja „Netflix“ filmai ir dokumentikos. Juose dažniausiai realiai atvaizduojami neetiško duomenų panaudojimo skandalai, o tai reikšmingai prisideda prie studentų kritinio mąstymo ugdymo“, – teigia KTU lektorė.

Šių filmų pagalba studentams lengviau išryškinti skirtumus tarp to, kaip duomenis renka ir ką su jais daro mokslininkai, kuriuos reguliuoja mokslinės tyrimų etikos komisijos, ir kaip tą daro, socialinių tinklų platformos.

„Matome, ką su duomenų pagalba gali pasiekti mokslininkai ir kokių negerų ketinimų gali turėti kiti duomenimis suinteresuoti žmonės, kompanijos ar grupuotės. Daug diskutuojame apie domenų saugą internete, tikriname, kokius asmens duomenis patys nesuvokdami jau esame atskleidę ir kaip jie galėtų būti ar buvo panaudoti prieš mus“, – pasakoja V. Sukackė.

Paslėpta prasmė žaidimuose

V. Sukackė pastebi, kad šiandien pats vertingiausias išteklius – nebe auksas, ne nafta, o duomenys. Itin svarbu gebėti juos rinkti tikslingai, analizuoti, interpretuoti, taikyti programinę įrangą procesams optimizuoti ir rezultatų kokybei užtikrinti.

„Tam tikrose paskaitose taikau žaidybinimo elementus, o vienas iš pavyzdžių – žaidimas „Kas laimės milijoną“. Jo metu studentai komandose varžosi atsakinėdami į klausimus apie tyrimų etiką ir kokybinių tyrimų duomenų analizės prieigas“, – kalba V. Sukackė.

Dar vienas šios dėstytojos taikomas žaidimas – „Sriuba, salotos, sumuštinis“, kurio metu studentai grupelėse turi nutarti, kuriai iš šių kategorijų priklauso rodomose nuotraukose esantis maistas, pavyzdžiui ledai, lazanija, glotnutis. Nors iš pirmo žvilgsnio žaidimas gali pasirodyti kvailokas, iš tiesų jis slepia daug gilesnę prasmę.

„Jo metu studentai pamato, kad tuos pačius duomenis suvokti, kategorizuoti ir pristatyti galima skirtingai, todėl itin svarbu tinkamai pasirinkti ir laikytis konceptualiųjų tyrimo nuostatų, užtikrinti skaidrų duomenų analizės procesą ir patiems kritiškiau vertinti informaciją“, – sako V. Sukackė.

Siekiant pagerinti studentų kūrybiškumo įgūdžius ir analitines kompetencijas, paskaitų metu studentai žaidžia ir tokius žaidimus kaip „What Do You Meme“. Jų metu iš pateiktų daugeliui gerai pažįstamų, visame pasaulyje paplitusių „virusinių“ (angl. viral) atvaizdų, memų šablonų ir gauto teksto reikia sukurti patį efektingiausią memą.

Tuomet studentai analizuoja sukurtas reikšmes šių dienų sociokultūriniame kontekste, vertina kokie multimodalieji elementai jas perteikia ir padeda žinutės gavėjui ją suprasti.