Iššūkiais grįstas mokymas(is) (angl. CBL, challenge-based learning) atranda savo vietą Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų bei neformalaus švietimo programose kaip ECIU universiteto dalis. Siekiant sklandžiai ir efektyviai diegti šį metodą KTU, buvo sukurta ir nuosekliai plėtojama iššūkiais grįsto mokymosi (CBL) ekosistema.
Iššūkiais grįstas metodas KTU studijų moduliuose pradėtas taikyti 2019 metais, kartu su ECIU universiteto iniciatyvos pradžia. ECIU universitetas – tai dvylikos universitetų kuriamas bendras Europos universitetas, kuriame studentai, dėstytojai ir tyrėjai kartu sprendžia realius regionų ir globalius iššūkius.
CBL ekosistema KTU yra vystoma įvairiuose lygmenyse, pradedant nuo įtraukimo į universiteto strategiją bei prioritetines veiklos sritis, vystant dėstytojų didaktines kompetencijas, konsultuojant dėstytojus, įtraukiant studentus, CBL taikymo studijų programų rėmuose ir už jų ribų, baigiant poveikio visuomenei vertinimu.
KTU „EDU-Lab“ centro vadovė, Ekonomikos ir verslo fakulteto dėstytoja Asta Daunorienė CBL metodo vystymą universitete koordinuoja trečius metus.
„Siekiant įveiklinti inovatyvius metodus, svarbu įtraukti juos į universiteto strateginius tikslus. 2021–2025 m. KTU strategijoje yra įtraukta ECIU universiteto plėtra, skiriant didelį dėmesį CBL metodui ir nuosekliai pagalbai studentams, dėstytojams ir administracijai. Strategijoje taip pat yra pabrėžta būtinybė ugdyti dėstytojų kompetencijas“, – pabrėžia A. Daunorienė.
2021 m. KTU „EDU-Lab“ Mokymo ir mokymosi kompetencijų centras sukūrė, testavo ir įveiklino mokymų programą „Iššūkiais grindžiamas mokymasis“.
„Šios programos metu dėstytojai tampa studentais ir susipažįsta su CBL metodu iš studento perspektyvos. Mokymai praturtinti įžvalgų sesijomis, atkreipiant dėmesį į tai, apie ką dėstytojas turėtų pagalvoti pateikdamas užduotį, kokį rezultatą turėtų vertinti, kaip formuoti komandas“, – pasakoja „EDU-Lab“ centro vadovė.
Jurgita Barynienė, ECIU universiteto CBL metodo taikymo studijų programose ir moduliuose ekspertė, taip pat KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytoja, teigia, kad įveiklinant naują metodą ypatingai svarbios tampa praktikų bendruomenės (angl. Communities of Practice).
„Praktikų bendruomenės atsiranda tuomet, kai dėstytojai, dirbantys su tuo pačiu metodu, kartu diskutuoja ir dalinasi savo patirtimi, tampa vieni kitų mentoriais. Bendrai kurdama, stipri bendruomenė padeda sklandžiai įdiegti naują metodą į studijų procesą“, – teigia J. Barynienė.
Mokymais CBL ekosistema nepasibaigia: dėstytojai kviečiami jungtis į „Follow up“ grupes. Kartu su „EDU-Lab“ ekspertais dėstytojai peržiūri modulio struktūrą, rengia kurso planą, ruošia užduotis, aptaria vertinimo ir įsivertinimo sistemą, refleksijos bei grįžtamojo ryšio metodus. „Follow up“ grupėse yra organizuojamos patirties pasidalinimo bei užsiėmimų stebėjimo sesijos.
Taikant CBL ekosistemos modelį, su nauju metodu supažindinami ir studentai. Šį pavasarį buvo organizuojamos CBL dirbtuvės „ECIU universiteto dienų 2022“ metu. Dirbtuvės leido studentams iš arčiau susipažinti su iššūkiais grįsto mokymosi metodu. Renginio metu tarptautinės KTU studentų komandos dirbo su pačių iškelta didžiąja idėja „Studentų balsas“ (angl. Student Voice).
Dalyviai susipažino su CBL metodu ir jo pagalba sprendė iššūkius, susijusius su studentų aktyvumu. Dirbtuvių pabaigoje studentai pristatė sugeneruotus sprendimus – mobilią programėlę, kuri leistų studentams lengvai rasti jiems aktualius renginius bei veiklas ir į juos užsiregistruoti bei internetinį puslapį, kuriame studentai galėtų patogiai ir žaismingai įsitraukti į KTU bendruomenės organizuojamas apklausas.
„Tokie pavyzdžiai rodo, kad iššūkiais grįstas metodas įgalina studentus sukurti inovatyvius ir vartotojų / naudotojų poreikius atitinkančius sprendimus, kurie turi ilgalaikį poveikį visuomenei“, – teigia J. Barynienė.
Pasak A. Daunorienės, trumpos iššūkiais grįsto mokymo dirbtuvės padeda motyvuoti studentus jungtis prie iššūkiais grįstame studijų modulyje sprendžiamų iššūkių.
Iššūkiais grįstas mokymasis keičia ne tik dėstytojų, bet ir studentų vaidmenį. CBL metodo rėmuose išryškėja savarankiško mokymosi svarba, nes mokymosi procese būtent studentai tampa iššūkio savininkais ir yra atsakingi už savo mokymosi procesą ir pasiektus rezultatus. Studentai skatinami būti atsakingais besimokančiaisiais, kurie patys projektuoja savo mokymosi kelią.
KTU CBL taikomas studijų moduliuose, kurie yra studijų programų tinklelio dalimi, bei laisvai pasirenkamuose studijų moduliuose.
KTU Cheminės technologijos fakulteto dėstytoja Inga Stasiulaitienė yra ECIU universiteto komandų fasilitatorė, taikanti CBL metodą studijų modulyje „Darnumo valdymas ir teisė”, kuris yra Aplinkosaugos inžinerijos studijų programos dalis.
„CBL metodika formuoja studentų kritinį mąstymą ir darbo komandoje įgūdžius. Išeidami iš komforto zonos studentai turi galimybę pasiekti rezultatą, už kurį yra atsakingi patys. Mano, kaip dėstytojos, vaidmuo CBL metode keičiasi nuo tiesioginio žinių perdavimo link dėstytojos-fasilitatorės. Mokymosi proceso metu aiškiai, bet tuo pačiu ir nežymiai, kreipiu studentus galutinio rezultato link“, – savo patirtį apibūdina dėstytoja.
Pasak I. Stasiulaitienės, darbas su šia metodika leidžia išbandyti naujas didaktikos priemones, dirbti su realiais iššūkiais.
„Pagrindiniai iššūkiai CBL metode yra susiję su laiko valdymu, nes reikia spėti ne tik dirbti su iššūkiais, bet ir išdėstyti modulio teorinę medžiagą bei individualiai įvertinti studentus. CBL metodas taip pat reikalauja didesnio dėmesio komunikacijai pačiame modulyje, bendraujant tiek su studentais, tiek su iššūkio teikėjais“, – teigia ECIU universiteto komandų facilitatorė.
Benas Gabrielis Urbonavičius, ECIU universiteto komandų fasilitatorius ir KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dėstytojas, teigia, kad kiekvienas dėstytojas nuolatos ieško paveikesnių būdų kaip savo studentams perteikti žinias ir įgūdžius.
„Dažnai įvairūs mokymo(si) metodai naudoja dirbtines situacijas ir problemas, o tai ilgainiui neigiamai veikia studentų ir dėstytojų motyvaciją. Tuo tarpu CBL metodas suteikia daugiau laisvės dalyviams. Sprendžiamos problemos nėra sintetinės, bet realios, sukuriančios pridėtinę vertę. Dėstytojai turi pasitempti – sprendžiant iššūkius kartu su studentais reikalingos skirtingų sričių dalykinės žinios. Studijų procesas nėra griežtai reglamentuojamas, kadangi jo pradžioje nėra žinoma, kur nuves studentų sprendimai.
CBL metodas suartina visuomenę su mokslo sprendimais, nes vienas iš svarbių kriterijų sprendžiant iššūkius yra gauto sprendimo poveikis už universiteto sienų. Manau, toks požiūris yra labai svarbus aukštojo mokslo institucijoms siekiant socialinio tvarumo ilguoju laikotarpiu“, – teigia B. G. Urbonavičius.
Jis pastebi, kad kai modulis yra laisvai pasirenkamas, jį dažniausiai renkasi labiau motyvuoti studentai, kurie nebijo išeiti iš komforto zonos ir pasiūlo neįtikėtinų iššūkių sprendinių.
Dirbdami bendrame iššūkiais grįstame studijų modulyje dėstytojai džiaugiasi, kad prie iššūkio sprendimo jungiasi ne tik KTU studentai. Iššūkio sprendime dalyvauja ir ECIU tinklo universiteto studentai.
„Tarptautinis požiūris ir skirtingos studentų patirtys leidžia sukurti unikalius sprendimus, kurie gimsta dirbant tarpdisciplininėse ir tarptautinėse studentų komandose. Studentai spręsdami iššūkius susipažįsta su universiteto dėstytojais, jo kultūra, studijų aplinka. Universitetas sudaro sąlygas eksperimentuoti ir sukurtus iššūkio sprendimus saugiai testuoti laboratorijose ir realioje aplinkoje“, – tikina A. Daunorienė.
CBL metodo filosofija glaudžiai koreliuoja su darnia visuomenės raida. CBL metodo dėmesio centre – realioje aplinkoje egzistuojančio iššūkio sprendimas, kuris aktualus bendruomenei ir (ar) visuomenei. Labai svarbu, kad prie šio iššūkio sprendimo prisideda įvairios suinteresuotosios šalys – verslas, viešosios organizacijos, pati bendruomenė. Svarbu atkreipti dėmesį, kad studentų pasiūlyti sprendimai vertinami globaliame ir lokaliame darnaus vystymosi kontekste, stebimas trumpalaikis ir ilgalaikis jo poveikis.
