Nuo darbo mažoje vos šešių žmonių komandoje iki sparčiai augančios technologijų kompanijos direktoriaus pareigų – tokia karjera gali pasigirti kaunietis Giedrius Kukauskas, „Teltonika Networks“ įmonės direktorius. „Jau nuo mažų dienų domėjausi, kaip veikia daiktai mano aplinkoje. Iš pradžių bandydavau viską įsivaizduoti, o tada mašinėles, žaislus ir kitus prietaisus išardydavau, kad įsitikinčiau, ar mano įsivaizdavimas buvo teisingas“, – sako G. Kukauskas.
Giedrius tikina visada jautęs polinkį į technologijas bei inžineriją, todėl jau mokykloje žinojo, kad studijuos Kauno technologijos universitete (KTU).
„Pasirinkimą studijuoti šiame universitete lėmė KTU siūloma inžinerinė sritis, atitinkanti pomėgius ir kryptį, kurią norėjau vystyti ir su kuria siejau savo ateitį. Be to, KTU garsėjo kaip labai stipri, šioje srityje lyderiaujanti institucija.
Galbūt prisidėjo ir tai, jog gyvenau visai netoli universiteto miestelio bei tuometinio „Telekomo“ – tuo metu kaip tik buvo spartaus mobiliųjų technologijų vystymosi laikai. Tai buvo nauja ir nepažinta, bet labai dominanti sritis, norėjau viską apie ją sužinoti“, – prisimena G. Kukauskas, KTU telekomunikacijų inžinerijos studijų programos alumnas.
– Studijų metai, daugelio manymu, yra vieni geriausių žmogaus gyvenime. Koks buvo jūsų studentiškas gyvenimas? Kas įsiminė labiausiai?
– Nebuvau tipinis studentas vien dėl to, kad buvau kaunietis ir neteko gyventi bendrabutyje su kitais studentais, o tai, ko gero, sudaro nemažą dalį tų „geriausių gyvenimo metų“ patirties. Tačiau yra ką atsiminti ir be to. Pavyzdžiui, vienas ryškesnių atsiminimų yra apie tai, kaip gaminome racijas, kurios turėjo būti pagalbinė priemonė kolokviumuose. Vienas studentas sėdi automobilyje lauke, o kitas tuo metu atsiskaitinėja. Tai buvo ankstyvasis žinių pritaikymas gyvenimiškose situacijose. Pamenu, studentai net augindavo ilgesnius plaukus, kad paslėptų iš ausų kyšančius laidelius.
– Kuo studijos universitete jums buvo naudingos – tiek kaip specialistui, tiek kaip asmenybei?
– Studijos buvo visapusiškai naudingos ir užaugino įvairiomis prasmėmis. Žinoma, gyvenime ne viską galėjau panaudoti, buvo daug teorinių dalykų, bet juos besimokydamas išmokau nenuleisti rankų ir tapau atkaklesnis. Pripažinsiu, pirmieji studijų metai buvo žymiai sudėtingesni nei tikėjausi, teko ir papildomai lankyti aukštosios matematikos, chemijos pamokas. Tačiau dabar manau, kad buvo verta dėti visas pastangas ir nepasiduoti. Ši patirtis mane išugdė į tai, kas esu, ir išmokė parodyti sau bei kitiems, ko esu vertas.
– Kaip po studijų sekėsi įsilieti į darbo rinką? Galbūt dirbote jau studijų metu?
– Tiesą sakant, pradėjau dirbti dar mokykloje. Pirmasis mano darbas buvo informatikos klasės kompiuterių priežiūra. Taip žengiau pirmuosius mažus žingsnelius karjeros technologijų srityje link. Vėliau, jau studijų metais, teko dirbti kompiuterių techniku nedidelėje įmonėje, tiekusioje tarptautinio ryšio paslaugas. Užsiėmėme IP telefonija, kurios dėka žmonės galėjo pigiau susisiekti su užsienio abonentais.
– Ar palaikote ryšius su universitetu kaip alumnas? Kaip manote, kuo tai svarbu?
– Ryšius su universitetu palaikome nuolatos, kartu su mano vadovaujama įmone „Teltonika Networks“ bendradarbiaujame įvairiose iniciatyvose su KTU, skiriame stipendijas studentams, rengiame bendrus renginius. Neabejotinai svarbu palaikyti glaudų ryšį, kuris padeda užauginti stiprią būsimą talentų kartą, kartu atliepiant rinkos poreikius ir padedant lengviau atrasti tinkamą karjeros kelią studentams.
– Jau vienuoliktus metus dirbate technologijų kompanijoje „Teltonika Networks“ – kas jus atvedė į šią įmonę? Kaip čia vystėsi jūsų karjera?
– Įmonės veikla buvo labai artima mano pabaigtai telekomunikacijų specialybei, tad iškart sudomino. Taip pat žavėjo didelės kompanijos ambicijos, drąsa, greitas augimas. Visi šie dalykai žavi ir iki šiol.
Viskas prasidėjo nuo visai mažos komandos. Kai prisijungiau prieš 11 metų, Kauno padalinyje tebuvome šešiese. Dabar išaugome iki daugiau nei 200 žmonių Kauno biure bei dar 100 – Vilniuje. Skirtumas milžiniškas. Per šiuos metus teko dirbti skirtingose pozicijose: pradėjau nuo projektų vadovo, tada tapau Kauno projektavimo padalinio, vėliau visos „Teltonikos“ projektavimo vadovu, galiausiai ėmiau vadovauti visam Kauno biurui ir dabar jau kiek daugiau nei metus esu „Teltonika Networks“ įmonės direktorius.
– Kuo jus žavi darbas technologijų kompanijoje?
– Būdami tinklo ryšio priemonių gamintojai, dirbame su naujausiomis technologijomis ir tapome vienais pasaulio lyderių šioje srityje. Realizuojame produktus nuo idėjos iki pat pardavimo, pilnai valdome visą ciklą. Labiausiai žavi nuolatinis augimas, kad niekada nestovime vietoje ir gebame greitai reaguoti į rinkos pokyčius bei poreikius – tai yra vienas esminių mūsų sėkmingo augimo elementų.
– Kokie iššūkiai kyla?
– Iššūkiai kyla nuolatos, bet į juos svarbu žiūrėti kaip į naujas galimybes. Išgyvenome ne vieną krizę rinkoje ir visos jos tapo tramplinu į dar didesnę sėkmę. Netgi juokaujame, kad „negalima pramiegoti geros krizės“, nes iš tiesų, tai tik proga kūrybiškai pažiūrėti į situaciją ir atrasti kažką naujo.
– Technologijos supa mus kiekvieną dieną, o technologiniai sprendimai ypač domina jaunus žmones. Tačiau, jūsų nuomone, ar jaunuoliai pakankamai domisi, kaip įvairios technologijos veikia ir sieja su jomis savo karjerą?
– Manau, kad jaunimas yra žingeidus ir tuo pačiu turi daugiau galimybių bei informacijos, nei bet kada prieš tai. Kitas svarbus dalykas: lietuviai jau mažiau kuklinasi ir drąsiau eina į rinką su naujomis idėjomis, startuoliais, siūlo novatoriškus produktus. Yra daugybė puikių įrankių, paramos fondų, valstybės lengvatų, kurios atveria duris sužibėti technologijų entuziastams ne tik Lietuvoje, bet ir globaliai.
– Renkantis specialybes ir studijų kryptį, vis dar dažniausiai dominuoja socialiniai, humanitariniai mokslai. Kaip manote, kaip reikėtų sudominti jaunus žmones rinktis su technologijomis, inžinerija susijusias profesijas?
– Iš mūsų kaip įmonės pusės, galiu pasakyti, kad jau daugelį metų kuriame konkurencingas darbo vietas, suteikiame galimybes augti, tobulėti, siūlome gerus atlyginimus. Na, o jaunimas jau turi nuspręsti, kas jiems aktualu ir įdomu. Idealu, kai hobis tampa darbu, pavyksta derinti pomėgius su galimybėmis.
Tačiau reikia žiūrėti į tai ir šiek tiek kritiškai. Tarkime, jei patinka žaisti kompiuterinius žaidimus – tai nebūtinai reiškia, kad šis pomėgis taps ir darbu. Reikia atrasti savo gebėjimus ir juos nuolatos lavinti. O kai kažkuria sritimi nuoširdžiai domimasi, tai ir lengviau rasti vidinės motyvacijos nuolatos naujinti žinias.
– Dažnai kalbama apie IT specialistų poreikį, tačiau kokių kitų technologijų specialistų rinkoje taip pat yra itin didelis poreikis? Kokie specialistai, remiantis Jūsų turima patirtimi, dar svarbūs vystant inovacijas, technologinius sprendimus?
– Šiuo metu itin trūksta elektronikos inžinierių, programuotojų. Esame maža valstybė su ribotais ištekliais, tad manau, jog ypač svarbu išsaugoti mūsų talentus, kurie padėtų drauge kurti pridėtinę vertę. Lietuviai atkaklūs ir gabūs žmonės, turime visas galimybes kurti aukštąsias technologijas ir tokiu būdu padėti mūsų visuomenei gyventi geriau, patogiau bei išmaniau.
Ne ką mažiau svarbios yra ir kartu dirbančių žmonių asmeninės vertybės. „Teltonikos“ įmonėse kuriame tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos kultūrą bei siekiame padėti kitiems, įskaitant ne tik įmonės darbuotojus, bet taip pat ir pažeidžiamas visuomenės dalis, kurioms mūsų pagalbos reikia labiausiai.
