Tarptautinėje programavimo įmonėje dirbančios matematikės: logika netrukdo arba kokie keliai atvedė į IT

Mokslas žiniasklaidai | 2020-11-03

Nieko bendra su IT neturinčiam žmogui sunku suvokti, kas tai ir su kuo tai valgoma. Juolab, kad ir populiarioji kultūra piešia vaizdą, kaip „programišius” keliais klaviatūros mygtukų paspaudimais nulaužia kokį nors kodą ar sistemą. Tačiau realybė, galima įtarti, kiek kitokia, nei matome filmuose. Ir tokių mitų išvardinti galėtume ne vieną! Neretai tenka išgirsti, kad programuoti yra nuobodu, programavimas nėra kūrybiškas procesas ar tai, kad moterys negali būti geros programuotojos, o programuotojams nebūtina bendrauti… Visgi, kur yra tiesa?

Šito klausiame jaunų testavimo inžinierių, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) absolvenčių Tauros Frezdorfaitės ir Akvilės Jarmalavičiūtės, dirbančių JAV programavimo kompanijoje „Devbridge“.

– Taigi merginos, kokia iš tikrųjų yra IT specialisto kasdienybė? Kodų laužymas keliais mygtukų paspaudimais? Ar … ?

Taura Frezdorfaitė

T. F. Ne viskas taip paprasta! Kelių mygtukų paspaudimų tikrai neužtenka, kad kažką „nulaužtume”. O ir nulaužimas nėra pagrindinis mūsų tikslas. Pagrindinis tikslas – išspręsti kliento problemą. Tai padaryti reikia greitai ir kokybiškai.

Visų pirma, įprasta mūsų komandos darbo diena susideda iš daug ir įvairios komunikacijos (visgi, bendrauti reikia! – aut. past.) – tiek įmonės viduje, tiek projektinės komandos viduje, tiek su klientu. Kartu sprendžiame iškilusias problemas ir siekiame užkirsti kelią galimoms problemoms. O kai viskas apkalbėta ir daugiau mažiau aišku, tada jau galima „sėsti prie staklių”.

Iš tikrųjų, prieš tapdama „Devbridge“  kompanijos komandos dalimi net neįsivaizdavau, kad IT specialistui yra svarbus gebėjimas aiškiai ir sklandžiai komunikuoti – reikia kalbėti, išsakyti viską drąsiai ir aiškiai, – o techniniai dalykai lengvai išugdomi, ir ypač tada, kai esi supamas geranoriškų ir stipriai pasikausčiusių kolegų (šypsosi mergina).

Akvilė Jarmalavičiūtė

A. J. O aš IT ir programavimą prilyginčiau „statybininko” profesijai: kasdien į skaitmeninę erdvę šie specialistai perkelia įvairius įmonių procesus, kuria struktūrą pagal kurią veikia tam tikri procesai. Didelę programuotojo darbo dienos dalį užima mąstymas, pavyzdžiui: kaip veiks kodas, kokie galimi scenarijai, o tada jau stengiamasi, kad kodas veiktų taip, kaip tikisi vartotojas ir, kad jis palengvintų jo veiklą.

T. F. Pati smagiausia dalis – labai geras laiko praleidimas su bendraminčių komanda. Mums darbas yra lygus pomėgiui, nes visus būsimus ir galimus žingsnius aptariame visi kartu, draugiškai diskutuojame, jei tik iškyla kokių nors klausimų ar trikdžių. Ir kuo užduotis sunkesnė, tuo įdomiau – patys sunkiausi dalykai ir yra pats didžiausias variklis įveikti tai, kas iš pradžių atrodė neįveikiama ar nerealu.

– Skamba puikiai. Bet dar prieš kokį dešimtmetį moteris IT pasaulyje buvo retenybė. Dabar toks derinys vargiai ką nors benustebintų, tiesa? O ar tenka susidurti su stereotipais, kad geras IT specialistas būtinai turi būti vyras?

T. F. Šiais laikais toks derinys tikrai nebestebina, o manęs, iš tikrųjų, niekada ir nestebino (šypsosi pašnekovė). Aš niekada nesusidūriau su kažkokia diskriminacija, kad „einu į vyrišką profesiją” ar panašiai. Net nebuvo kilusi mintis, kad man gali nepavykti dėl mano lyties. Kiekvienas žmogus turi stipriųjų ir silpnųjų savybių. Pagal jas yra (ir turi būti) vertinamas žmogus, kaip darbuotojas.

A. J. Tikrai taip. Apie žmogų kalba jo darbai arba tai, kaip jis elgiasi su savo kolegomis, bet ne jo lytis, amžius ir panašiai. Įmonėje „Devbridge” su tokiais stereotipais susidurti neteko.

– Istorijoje buvo daugybė genealių moterų šioje srityje. O ir kompiuterių mokslo pioniere laikoma daugiau nei prieš 150 metų (XIX amžiaus viduryje) gyvenusi anglų matematikė ir rašytoja Ada Lovelace. Sakykit, ar turite ambicijų įsirašyti į informacinių technologijų istoriją?

A. J. Man darbe, kaip ir gyvenime, itin svarbu yra kūryba, kad ir kokia forma ji ateitų. Taip, artimų žmonių, draugų palaikymas yra tie dalykai, kurie man teikia džiaugsmą, tačiau ambicijų įsirašyti į IT mokslo raidos istoriją kol kas neturiu – tai ką darau, darau ne dėl pripažinimo, o dėl to, kad man tai yra labai įdomu

T. F. Dažniausiai asmenys įsirašo į istoriją tik po jų pačių mirties. O kas bus kalbama apie mane po mano mirties – man nelabai aktualu (juokauja Taura).

– Merginos, KTU baigėte Taikomosios matematikos studijas. Kokie keliai  atvedė Jus į “Devbridge“ kompaniją?

T. F. Tai įvyko visai neplanuotai. Antro kurso pabaigoje jaučiau, kad jau noriu dirbti, bet neturėjau tikslios krypties. Tiesiog siuntinėjau motyvacinius laiškus ir gyvenimo aprašymą Kauno IT įmonėms. Kodėl būtent IT? Na, studijuodama su programavimu nesipykau, todėl norėjau pagilinti žinias šioje srityje. Taip susiklostė, kad dauguma pozicijų, į kurias pretendavau, buvo orientuotos į testavimą, tad galvojau – kodėl to nepabandžius ir užpildžiau atrankos formą į jauniesiems testavimo specialistams skirtą „Sourcery for Testers“ akademiją. Darbo pasiūlymą gavau tik pradėjusi mokytis akademijoje

A. J. O aš į IT įmonę kelią radau per matematiką. Būtent per matematikos paskaitas vyko „Sourcery for Testers“ akademijos pristatymas, kurio metu mane labai sudomino testuotojo profesija.. Gyvenime juokauju, kad viskas, ką paliečiu sugriūva – darželyje ne kartą dužo stiklai vos man prisilietus, ne kartą esu išpylusi kavą ankstyvais rytais, yra nutikę ir kitų „griaunančių“ istorijų. Todėl testavimas, klaidų ieškojimas – tokiai buitinės aplinkos griovėjai – atrodė kaip tik man tobulai man pritaikyta profesija (juokiasi Akvilė).

– Sakoma, kad matematikų yra išlavintas algoritminis / priežastinis ir loginis mąstymas. Ar pastebite, kad tai jums padėtų kasdieniame darbe?

T. F. Tikrai padeda ir logika tikrai netrukdo. Kai jau būnu daugiau susipažinusi su produktu, kurį kartu su komanda kuriame, po vienokių ar kitokių pakeitimų nujaučiu, kur, galbūt, kils problemų ir ką būtinai reikia patikrinti, ar vis dar veikia taip, kaip buvo planuota.

A. J. Taip, tikrai pritariu Taurai. Testavimo profesija yra neatsiejama nuo analitinio ir loginio mąstymo. Mes nuolat analizuojame įvairias realias ir hipotetines situacijas, siekiame surasti klaidas ir užkirsti kelią jų atsiradimui.

– Papasakokite, ką įmonėje veikiate? Kokios jūsų pareigos? Atsakomybės? Bug’ų (klaidų) medžioklė gal ir skamba linksmai, bet darbas anaiptol nėra paprastas, tiesa?

Esame testavimo inžinierės (angl. Test Engineer). Šis darbas gali būti labai įvairus. Tenka ir išbandyti naują aplikaciją  (beje, daugelis žmonių įsivaizduoja, kad testuotojai tik tai ir daro),  ir testuoti greitaveiką, ir apdoroti, ir analizuoti gautus rezultatus. Taip pat ir automatizuoti testus (t. y.,  parašyti kodą, kuris tuos pačius paspaudimus, tikrinant aplikaciją, padarytų už testuotoją, – paaiškina Taura). Greta visų šių užduočių dar reikėtų pridėti užduočių reikalavimų išsiaiškinimą, todėl nemažą laiko dalį tenka praleisti įvairiuose pasitarimuose ir susirinkimuose.  Taip pat teikiame pasiūlymus klientams, ką būtų galima patobulinti ir kodėl tai verta daryti. Tad darbas tikrai įvairiapusiškas, nenuobodus ir „bug’ų” gaudymas tik vienas šio darbo aspektas. Be viso to, kas čia jau išvardinta, esu ir mentorė – mentoriauju jaunesniesiems testavimo specialistams ir padedu jiems ugdyti jų pačių kompetencijas.

A. J. Kaip minėjo Taura, mes užtikriname, kad kuriamas produktas veiktų taip, kaip turi veikti. Taip pat su testuotojų komanda nuolat geriname testavimo procesą, kuriame automatinius testus. Testavime, kaip ir gyvenime, būna visko – tiek sėkmių, tiek nesėkmių, bet stengiamės „neužsiciklinti“, jei kas nepavyko, stengiamės išsiaiškinti klaidas ir judėti į priekį.Ar ir toliau save įsivaizduojate IT? O gal turite kitokių planų?

A. J. Aš savo ateitį ir darbą sieju su IT, o planų ir svajonių turi visi – turiu jų ir aš, bet nepagarsinsiu, – sakoma, kad svajonių negalima išpasakoti kitiems, nes dar neišsipildys.

T. F. Aš save taip pat įsivaizduoju kaip IT srities darbuotoją. Pats darbo pobūdis man labai patinka. Niekada netenka nuobodžiauti (štai jums ir dar vienas paneigtas mitas, – šypsosi mergina). Darbe nėra monotonijos, o dar ir spręsdama problemas linksmai praleidžiu laiką – kur įdomiau berasi?

– Akvile, šiuo metu esi Taikomosios matematikos pirmo kurso magistrantė. Kodėl nusprendei tęsti studijas antroje pakopoje ir būtent šioje srityje?

A. J. Nusprendžiau tikrai netikėtai, tai nebuvo ilgai planuotas sprendimas. Praėjus mėnesiui po bakalauro rašymo, nusprendžiau, kad vis dėlto noriu dar labiau gilinti žinias matematikos ir mašininio mokymosi srityse.

– Jau tuoj baigsis pirmas semestras studijų semestras. Kas labiausiai patinka studijose?

A. J. Nuotolinis mokymas: gali klausytis paskaitos ir tuo pačiu metu pasigamini maisto (šypsosi Akvilė). Bet jei rimtai, – tai nuotolinis mokymas sutaupo daug laiko. Prieš prasidedant magistro studijoms tikrai abejojau ar viską spėsiu, bet dabar matau, kad viskas kontroliuojama.

 

 

 

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku