„Galiu sakyti, kad tai – neįkainojama patirtis“, – teigia vasaros atostogas į praktiką vienoje Ispanijos įmonių iškeitusi studentė Ernesta Stakionytė. Nauji įgūdžiai, nauji kontaktai ir naujas požiūris į save – tokį nematerialų bagažą kartu su lauktuvėmis parsivežė mergina, svajojusi tiesiog pažinti kitą šalį ir jos darbo kultūrą.
Ant lėkštutės padėta nebuvo
Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (MIDF) Pramoninio dizaino inžineriją studijuojanti Ernesta pasakoja, kad praktikos užsienyje paieška nebuvo tokia paprasta kaip tikėjosi. Ji pati tinkamų vietų pradėjo dairytis dar anos žiemos pabaigoje, pirmiausia žvilgsnis krypo į Skandinavijos šalis – Švediją ar Norvegiją.
„Iš pradžių galvojau, kad tai bus greitas procesas, tačiau išsiuntusi CV ir motyvacinius laiškus atsakymus gavau tik iš kelių organizacijų. Deja, tačiau praktikai atlikti buvo būtina tos šalies kalba“, – prisimena studentė. Pasak jos, į kai kurias praktikos vietas priimdavo tik baigusius bakalauro studijas arba ieškojo praktikantų ilgesniam laikotarpiui.
Merginą liūdino ir tai, kad daug įmonių tiesiog neatrašė į siunčiamus laiškus. „Tačiau nepraradau motyvacijos, nes buvau užsibrėžus tikslą – išvykti į „Erasmus+“ praktiką“, – teigia Ernesta.
Ir iš tiesų sėkmė neaplenkė – internete netikėtai rado pasiūlymą industrinės inžinerijos praktikantui du mėnesius dirbti Valensijoje.
„Praktikos aprašymas sudomino, nes atitiko mano studijuojamą specialybę. Kai užpildžiau prašymą, su manimi susisiekė jau kitą dieną“, – Ernestą nudžiugino greita ispanų reakcija. Ji nusprendė išnaudoti šansą.
„Pasiryžau išvykti į praktiką dar nežinodama, ar gausiu stipendiją“, – rizikingą sprendimą prisimena mergina, kuriai paskirta mėnesinė 650 eurų stipendija padėjo padengti būtiniausias išlaidas svečioje šalyje. Iki išvykimo birželį Ernesta turėjo suskubti susitvarkyti studijų reikalus – išlaikyti išankstinius egzaminus.
Starto stresą užgožė nauji įspūdžiai
Ernesta pasakoja, kad kelionės pradžioje nestigo įtampos. Iki tol vienai nekeliavusiai merginai nervus gadino vėluojantis lėktuvas, traukinys. O nusigavusi iki išnuomoto būsto sužinojo, kad nuomotojas beveik nekalbėjo angliškai.
Ji pataria nenustebti, jeigu Valensijoje nepavyktų susikalbėti netgi miesto centre ar kavinėse, kur būriuojasi užsienio turistai. „Todėl norintiems įsitvirtinti Ispanijoje – būtina ispanų kalba“, – įsitikinusi Ernesta, kurią nustebino, jog elementarių klausimų anglų kalba nesupranta ir negali atsakyti net jauni žmonės.
„Kalbos barjeras buvo jaučiamas ir pradėjus darbuotis „Bbooster Ventures“ įmonėje, kuri teikia paslaugas startuoliams. Net ir įmonės susitikimuose buvo bendraujama ispaniškai“, – apgailestavo ji, prisimindama praktikos pradžią. Biure angliškai kalbėjo tik keli žmonės, todėl kartais stigdavo reikiamos informacijos.
„Tačiau galiu pasakyti, kad ispanai – labai šilti ir atviri žmonės. Jie iš karto šiltai priėmė ir bendravo kaip su sena drauge“, – pasakoja studentė, kurią papirko šalies svetingumas.
Praktikantų komandą ypač nustebino labai draugiškas praktikos vadovo elgesys. „Jau kitą dieną pasikvietė mus, studentus, į savo namus gaminti tradicinio patiekalo „Arroz al horno“, – pasakoja ji. Šis tradicinis valgis paprastai gaminamas iš ryžių ir šonkauliukų.
Ernestai neblėstantį įspūdį paliko ir kita tradicija – San Juano šventė Valensijos paplūdimyje. Kasmet į ispaniškas Joninių linksmybės minia pasineria degindama laužus, šokdama, linksmindamasi. „Lygiai 12 nakties visi brenda į jūrą, nes tikima gydomosiomis vandens galiomis“, – pasakoja mergina, kuri kartu su visais šėlo jūroje. „Buvo įdomus jausmas prisidėti prie šios man neįprastos, tradicijos“, – prisimena ji.
Po darbo biure mergina tyrinėdavo Valensiją, keliaudavo į kitus miestus. „Susibendravau su kartu praktiką atlikusiais studentais iš Estijos, Turkijos, Nigerijos. Visi kartu aplankydavome muziejus, parkus, paplūdimius, išbandydavome tradicinę virtuvę“.
Ypač didelį įspūdį paliko mažesni miestai – Ksabija ir Tavernes. „Jie išties išskirtiniai, ten nedaug turistų, vyrauja ramybė, švarūs paplūdimiai, įspūdingi istoriniai objektai, kraštovaizdis“, – vardija mergina, kurią ypač pakerėjo apylinkėse plytintys ryžių ir apelsinmedžių laukai.
Kitokia nei planavo, bet labai vertinga
Kaip ir tikėjosi, Ernestai ispanai paliko paprasčiau į gyvenimą darbe žvelgiančių žmonių įspūdį. „Pastebėjau, kad ispanai atsipalaidavę, nėra punktualūs. Mums atėjus ryte į biurą dar ilgai tekdavo laukti vadovo, kad skirtų mums užduotis“, – pasakoja KTU studentė.
„Mes, atvykusieji, buvome užsimotyvavę dirbti kuo efektyviau, nes per du mėnesius norėjome gauti kuo daugiau žinių“, – pasakoja Ernesta. Tačiau naujokams teko adaptuotis ir pristabdyti save. „Turėdavome prisitaikyti prie kolegų lėto tempo“, – juokiasi Ernesta. Tiesa, ispanai nebuvo lėtapėdžiai bendraujant: „Visada greitai gaudavome atsakymus į mums rūpimus klausimus“.
Pasakodama apie praktiką įmonėje Ernesta vardija visus etapus, kuriuos teko įveikti siekiant rezultato: „Mano praktika susidėjo iš 2 savaičių naujų idėjų generavimo, 3 savaičių kūrybinių dirbtuvių ir 3 savaičių prototipų kūrimo“.
Merginai naudingiausios pasirodė kūrybinės dirbtuvės, nes jose skirtingų žmonių komanda dalijosi idėjomis, žaidė pažintinius žaidimus, bendravo su patyrusiais mentoriais.
„Buvo itin įdomu naudingai praleisti laiką tokioje atmosferoje“, – sako Ernesta, kurios nuomone, naudos gavo ir pati įmonė. Iš įvairių profesijų suburta žmonių komanda drąsiai reiškė skirtingas nuomones, dalijosi patarimais.
Pasak Ernestos, vykstant į „Erasmus+“ praktiką nereikia tikėtis, kad viskas vyks kaip suplanuota. Jai pačiai teko keisti kryptį ir paraidžiui nesivadovauti praktikos aprašymu. Ji nusprendė prisidėti prie kitų sričių ir mokytis naujų dalykų.
„Nors praktika vyko ne visai pagal planą, važiuoti buvo verta dėl kultūrinės patirties, naujų pažinčių, akiračio plėtimo“, – vardija pramoninio dizaino studentė. Ji džiaugiasi, kad teko bendrauti su įvairių sričių specialistais, galėjo ištobulinti grafinio dizaino, mobiliųjų aplikacijų prototipų kūrimo įgūdžius, gavo žinių apie LEAN sistema grįstą gamybą.
„Manau, verta nebijoti keliauti vieniems, nes tada pats privalai susitvarkyti su kilusiais iššūkiais ir įveikti savo baimes. Po praktikos pradėjau labiau pasitikėti savimi“, – apibendrina Ernesta.
Ernestai visą reikiamą informaciją apie praktikas suteikė ir programų vadovė, ir tarptautinių ryšių koordinatoriai. Tvarkant dokumentus pagelbėjo ir Trainingexperience.org komanda.
„Jie nemokamai padėjo suderinti pokalbį su įmonės vadovu, sukelti dokumentus į vieną vietą, patarė gyvenamosios vietos ieškojimo klausimais, padėjo gauti užsienio piliečio identifikavimo numerį NIE, rūpinosi visą praktikos laikotarpį“, – vardija mergina ir pataria išnaudoti studentiško gyvenimo teikiamas galimybes.
