Žarnyno mikrobiotą, kurioje gyvena milijardai mikroorganizmų, gali paveikti kasdieniai veiksniai – didelis stresas, įvairūs medikamentai, infekcijos. Šie pokyčiai neretai tampa įvairių sveikatos sutrikimų priežastimi. Ieškodama sprendimų KTU doktorantė kuria gelį, tinkamą probiotikų įkapsuliavimui. Tokiu būdu jie efektyviau pasiektų žarnyną ir papildytų jį geraisiais mikroorganizmais.
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) doktorantės ir jaunesniosios mokslo darbuotojos Lauritos Varnaitės-Kapočės kuriami dvigubų emulsijų geliai apsaugotų įkapsuliuotas probiotines bakterijas nuo rūgščios skrandžio terpės ir leistų žarnyną, kuriame ir atlieka pagrindinį savo darbą, pasiekti saugiai bei nepakeitusioms savo cheminių savybių.
„Šie geliai turi dvi pagrindines paskirtis – jie gali praturtinti produktus gerosiomis bakterijomis arba atstoti dalį gyvūninių riebalų augaliniais, nekeičiant galutinio gaminio skonio, išvaizdos ar tekstūros“, – pasakoja L. Varnaitė-Kapočė.
Žarnyno mikrobiotos tyrimai sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Pasak KTU doktorantės, šiuo metu vis daugiau tyrimų rodo, kad mityba turėtų būti pritaikyta pagal žmogaus žarnyne esančius mikrobus bei vitaminų ir mikroelementų trūkumą organizme.
„Taip atsirastų individualios mitybos konceptas, kuriuo remiantis, žmogus vos keliais kąsniais galėtų gauti trūkstamų medžiagų. Deja, toks procesas – gana brangus ir šiuo metu mažai kam prieinamas, tad emulsijų geliuose įkapsuliuotos probiotinės bakterijos būtų pigesnė ir lengviau prieinama alternatyva, prisidedanti prie individualizuotos mitybos“, – priduria L. Varnaitė-Kapočė.
Dvigubų emulsijų geliai yra riebalų išdėstymas vandenyje. Patys riebalai taip pat pripildyti vandens lašeliais, kuriuose įkapsuliuotos bakterijos. Pasak KTU doktorantės, kuriant tokias sistemas – labai svarbu atsižvelgti į mikroorganizmų gyvybingumą laikymo, šaldymo arba aukštos temperatūros apdorojimo metu, taip pat į atsparumą rūgštinei ir šarminei terpei.
„Visi šie faktoriai gali daryti įtaką probiotikų gyvybingumui, todėl svarbu užtikrinti, kad gaunamas kiekis žmogui būtų pakankamas“, – kalba ji.
Į šiuos tyrimus L. Varnaitę-Kapočę atvedė doktorantūros studijos. Praktinių žinių, padedančių įgyvendinti šių gelių gamybą, ji sėmėsi tarptautinėje aplinkoje – Kopenhagos ir Orhuso universitetuose Danijoje.
„Svarbiausia tai, kad mokymuose užmezgiau pažintis su kitais doktorantais ir tyrėjais, turėjau galimybę susipažinti su kitų universitetų maisto laboratorijomis. Tai suteikė galimybę praplėsti savo akiratį ir praturtinti žinias vykdomo tyrimo srityje“, – sako ji.
KTU doktorantė įsitikinusi, kad šios studijos suteikia galimybę ne tik prisidėti prie naujų žinių kūrimo, bet ir tobulinti svarbiausius įgūdžius – kritinį mąstymą, savarankiškumą, gebėjimą įveikti sudėtingus iššūkius ir ugdyti discipliną.
„Mokslų daktaro laipsnis – tai daugiau nei tik garbingas vardas. Doktorantūros studijos – kelionė, kurioje lydi augimas, kūryba ir mokslas“, – įsitikinusi L. Varnaitė-Kapočė.
