Pripažinimas iš Briuselio: KTU vertimo magistrantūros studijų programa – vienintelė Lietuvoje akredituota 5-iems metams

Europos Komisijos (EK) Vertimo raštu generalinis direktoratas akreditavo vertimo ir postredagavimo magistrantūros studijų programą aukščiausiu Europos vertimo raštu magistro (angl. European Master’s in Translation – EMT ) kokybės ženklu. Šį titulą, rodantį išskirtinę studijų kokybę, pelnė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) magistro programa „Technikos kalbos vertimas ir postredagavimas“.

Tarp 81 studijų programų iš 79 Europos universitetų, ši programa – vienintelė studijų programa Lietuvoje, akredituota aukščiausiu vertimo kokybės ženklu kitam laikotarpiui nuo 2024 iki 2029 metų. Programos studentai mokosi versti raštu iš lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ar ukrainiečių kalbų kombinacijų.

Visų šias studijas baigusių absolventų diplomo priedėliuose puikuosis Europos magistro vertimo raštu kokybės ženklas, įrodantis, kad absolventas turi vertėjo kompetencijas, pripažįstamas ir atpažįstamas kaip išskirtines Europoje tarp Europos Komisijos institucijų ir universitetų.

Tarptautinis pripažinimas

Pasak EMT programos vadovės KTU universitete, SHMMF docentės Dainoros Maumevičienės, šis įvertinimas, gautas iš Briuselyje įsikūrusio Europos Komisijos EMT biuro, vienijančio daugybę Europos universitetų – tai Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų kokybės bei išskirtinių mokslinių tyrimų vertimo, kalbos ir technologijų srityje pripažinimas.

„Tai kartu ir „MA+“ programa, todėl studijuodami šią programą studentai stiprina ekspertines žinias, susijusias su vertimu, postredagavimu ar lokalizacija, vertimo tyrimais, arba gali pasirinkti papildomų kompetencijų, kurios praplečia ir yra (ar gali būti) tiesiogiai susijusios su vertimo kompetencija, pavyzdžiui teisės, vadovavimo, projektų valdymo, duomenų analitikos ar kt.“, – pasakoja D. Maumevičienė.

Tai, kas aktualu šiandien

Dar prieš 15 metų vertėjas buvo suvokiamas kaip specialistas, puikiai išmanantis kelių kalbų gramatiką, žodyną ir su kalba susijusius kultūrinius aspektus. Šiandien to nebeužtenka, teigia KTU docentė. Tobulėjant darbo įrankiams ir technologijoms, didėjant darbo apimtims ir tempams, augant konkurencijai vertėjai turi būti visapusiškai pasiruošę įsilieti į darbo rinką tiek savo kalbinėmis, tiek techninėmis, tiek administracinėmis žiniomis.

„Vertėjų pasaulyje ir kalbos industrijoje egzistuoja toks terminas „vakar“, taikomas naujai vertimo užduočiai atlikti. Tai reiškia, kad vertėjai kaip įmanoma greičiau, tiek dėl užsakovo konkurencingumo, tiek dėl savo paties konkurencinio pranašumo, turi reaguoti ir pateikti aukštos kokybės išverstą tekstą“, – vertimo rinkos ypatumais dalijasi mokslininkė.

Šioje aplinkoje itin aktualus tampa Europos vertimo raštu magistro kompetencijų standartas (angl. European Master’s in Translation Competence Framework), pagal kurį yra vertinamos visos šią akreditaciją ir aukščiausią kokybės ženklą gaunančios II pakopos vertimo studijų programos.

Pagal kompetencijų žemėlapį yra išskiriami penki esminiai kompetencijų blokai, atitinkantys šiandienos kalbos ir vertimo industrijos reikalavimus: kalbos ir kultūros, vertimo, technologijų, asmeninės ir tarpasmeninės bei paslaugų teikimo kompetencijos.

KTU vykdomos vertimo magistrantūros programos siekis visapusiškai paruošti būsimus vertėjus darbo rinkai būtent ir atliepia šiuos aspektus.

„Vertėjai mokomi, kaip praktiškai dirbti tiek įvairiose komandose, ar individualiai, bendrauti su užsakovais ir klientais, plėtoti savo verslą, dalyvauti derybose, sudaryti sutartis, pateikti sąskaitas ir pan. Studijų metu pritaikydami technologijas studentai mokosi, ne tik, kaip išversti, redaguoti ar postredaguoti po mašininio vertimo tekstus, bet ir kaip įvertinti vertimo projektų apimtis, laiko ir kitas sąnanaudas, įkainoti atliekamas vertimo užduotis, taikyti vertimo kokybės ar kitus standartus“, – teigia D. Maumevičienė.

Atveria kelius bendradarbiavimui

Tačiau net ir Kaune, bendradarbiavimas su kultūros institucijomis ar socialiniais partneriais iš verslo pasaulio lydi studentus visų studijų metu. Ne vienerius metus magistro programos studentai prisideda prie Nacionalinio Kauno dramos teatro rodomų spektaklių ir viešinamosios informacijos vertimo ar spektaklių vertimo, studentams teko galimybė bendradarbiauti ir su „Kaunas 2022“ atstovais, taip pat versti, lokalizuoti, postredaguoti informaciją tokioms įmonėms kaip UAB „Raguvos baldai“, UAB „Naujasis Nevėžis“, „ESET Lietuva“ ir kt.

Paskaitų metu savo patirtimi dalijasi atstovai iš Lietuvos vertimo ir žiniasklaidos rinkoje lyderiaujančių įmonių, tokių kaip „AirV vertimai“, UAB „Baltijos vertimai“, UAB „Synergium“, UAB „Bella Verba“, „ESET Lietuva“, UAB „Aktida“, UAB „Delfi“ ir kt.

„Studijų metu besimokantieji šios programos vertėjai atlieka konkrečias vertimo, lokalizacijos, postredagavimo užduotis ir projektus, kuomet tiesiogiai tenka bendrauti su klientais, išsiaiškinti vertimo užduotis ir pristatyti jas užsakovams“, – papildo D. Maumevičienė.

Trys kalbos – konkurencinis pranašumas

Koks vertėjas yra geidžiamas rinkoje? Žinoma kokybiškai ir produktyviai verčiantis specialistas. Tačiau D. Maumevičienė pamini dar vieną aspektą, lemiantį vertėjo sėkmę darbo rinkoje – tai mokamų kalbų skaičius. Gebėjimas versti ne tik iš lietuvių į anglų kalbą ar atvirkščiai, tačiau ir laviravimas tarp dviejų ar trijų užsienio kalbų yra itin vertinamas šioje srityje.

„Tai suteikia didelio pranašumo ir konkurencingumo, nes kokybiškai ir profesionaliai verčiančių vertėjų poreikis iš kelių kalbų ir kombinacijų vis didėja, nepaisant to, kad kai kurias užduotis gali atlikti mašininio vertimo sistemos“, – teigia D. Maumevičienė pridurdama, jog būtent tai ir yra šios magistro programos unikalumas.

Be to, juk mašininis vertinas toli gražu neatstoja profesionalaus vertėjo darbo ne tik meniniuose kūriniuose, tačiau ir techniniuose tekstuose.

„Baimintis, kad mašininis vertimas ir DI pakeis vertėjus nėra ko ne tik dėl mažo lietuvių kalba kalbančiųjų visame pasaulyje skaičiaus, nepaprastai brangių technologijų ir didelių investicijų, reikalingų tokioms technologijoms sukurti, bet ir dėl to, kad kalba nėra taip paprastai užrašoma matematikos algoritmais ar taisyklėmis“, – tikina KTU docentė.

Pasak jos, kalba tai yra mąstymo būdas, pasaulio suvokimas ir pasaulėvaizdis, kuris nuolatos kinta, o mašininio vertimo sistemos tos kaitos kritiškai ir kūrybiškai įvertinti dar negali, ir, tikėkimės, negalės.