Artėja didžiausios metų šventės, kurios daugumai asocijuojasi su džiaugsmu. Tačiau žmones įsukantis pasiruošimo joms maratonas kelia nemažą stresą, o vienas kitą vejantys darbai išmuša žmones iš įprasto paros ritmo. Jaučiamas įtampa, nuovargis, neretai sutrinka miego režimas. Ką daryti, kad dar iki švenčių neįvarytume savęs į kampą? Ir kaip jas atšvęsti, kad po jų savijauta nebūtų dar prastesnė?
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentė, biomedicinos mokslų daktarė Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė pateikia penkis patarimus, kaip elgtis, kad priešventinis ir šventinis laikotarpis būtų smagus ir linksmas, o turimi laisvadieniai būtų praleisti sveikiau ir aktyviau.
„Pirmiausiai, ką rekomenduoju, tai nesureikšminti pačių švenčių“, – teigia L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.
Pasak sveikos gyvensenos specialistės, daugiausiai streso mums kelia aplinkos ar mūsų pačių galvoje esantis spaudimas pabaigti darbus, noras preciziškai pasiruošti šventiniams ritualams, perdėtas ir vartotojiškas įsitraukimas į Kalėdas lydintį apsipirkimo procesą.
„Gyvenime turime daug įsipareigojimų, kurių privalu laikytis, bet atsiminkime, kad egzistuoja ne tik jie. Prieššventiniu ir švenčių laikotarpiu
neužmirškime, neapleiskime ir tų veiklų, kurios mums teikia džiaugsmo, padeda išlaikyti kasdienį režimą“, – sako ji.
Anot L. Daniusevičiūtės-Brazaitės, vieniems išsikrauti padeda treniruotės sporto klube, kitiems – komandiniai sporto žaidimai, tretiems – tiesiog muzikos klausymas. Visa tai – puikūs būdai, padedantys suvaldyti trumpalaikio streso būseną.
„Tyrimai rodo, kad muzika – tikrai ne paskutinėje vietoje kovojant su stresu. Aišku, rekomenduočiau ją rinktis pagal savo skonį, supratimą. Nebūtina visiems staiga pradėti klausytis klasikinės, jeigu tai nebuvo daroma iki šiol. Svarbiausia, kokia įtaką ji padarys žmogaus savijautai“, – pastebi docentė.
Jeigu jaučiate, kad kažkuriuo pasiruošimo šventėms momentu ar netgi jų metu apleidžia jėgos, stinga energijos, nenumokite ranka į galimybę sumerkti akis. Net ir trumpalaikis miegas gali pagelbėti atstatyti jėgas.
„Jei naktį dėl kažkokių priežasčių nepavyko pailsėti, ištaikykite pertraukėlę ir prigulkite dieną bent 20 minučių. Yra manančių, kad vos 20 minučių nieko neduoda, bet tai netiesa – duoda daug“, – prieštarauja L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.
Pirmiausia toks miegas atpalaiduoja raumenyną, visą periferiją nuo kaklo, rankas, kojas. Docentės teigimu, jeigu pavyktų nusnūsti 30 ar daugiau minučių – dar geriau.
„Toks miegas vaizdingai vadinamas „zuikio“ miegu. Po jo žmogus pabudęs negali paaiškinti, ar tikrai užmigo ir miegojo. Lyg numigo, lyg galvojo kažką, lyg sapnavo, lyg fantazavo – pats nesupranta“, – negilaus miego požymius vardija pašnekovė.
Tačiau tokiu atveju ne tik atsipalaiduoja raumenys, bet smegenys pasineria į meditaciją. Valanda dienos miego jau leidžia giliau įmigti, susapnuoti sapną, jį netgi galime įsiminti. Galvos smegenys tarsi spėja „persikrauti, tad teigiamas efektas galvos smegenims – neabejotinas.
„Jeigu kažkuriuo metu užmigti negalėtumėte ar jums tai nepavyktų dėl aplinkybių, laikinam būsenos keitimui galima pasitelkti vaizdinius. Tam labai padeda vizualizacija. Kitaip tariant, jei sukilo stresas, įsivaizduokite save ramioje, jaukioje aplinkoje, mintyse persikelkite į ją, būkite ten, kur tu galima jaustis atsipalaidavus, ten kur tiesiog nusiraminsite“, – pataria sveikos gyvensenos specialistė.
L. Daniusevičiūtė-Brazaitė pastebi, kad lietuviai yra įpratę sėdėti prie švenčių stalo, o mūsų didžiausią klaidą, trukdančią gerai jaustis, signalizuoja maisto porcijos.
„Jeigu šventinės Kūčių vakarienės ar Kalėdų metu per daug įsitrauksime į valgymo procesą, kimšime didelėmis porcijomis, tai nemanau, kad šventės bus smagios – jausimės apsunkę, nesveikuojantys“, – sako pašnekovė.
Vis dėlto, jos teigimu, lietuviška tradicija per Kūčias ragauti 12 patiekalų neturėtų būti užmiršta. Nereikia skubėti atsisakyti šios tradicijos, jeigu ši itin svarbi susirinkusiems.
„Mano asmenine nuomone, šimtmečiais susiformavusios tradicijos neturėtų būti nubrauktos trumpalaikių madų. Aišku, tai yra kiekvienos šeimos, individo pasirinkimo laisvė“, – įsitikinusi docentė.
Prisitaikant prie šiuolaikinio gyvenimo ritmo, reikėtų keisti ne patiekalų skaičių, o jų gaminamą kiekį.
„Pirmiausiai reguliuokime porcijų dydį – sumažinkime jas. Keiskime savo mąstymą ta linkme – tegu ant stalo stebina ne maisto kiekis, o jo įvairovė“, – siūlo L. Daniusevičiūtė-Brazaitė. – Jeigu kalbame apie sveiką mitybą, tai vienas pagrindinių jos principų yra saikingumas. Jo ir laikykimės“.
Greičiausiai užkandžiaujant šventėse nepavyks išvengti maisto maišymo – bus ir grybų, ir silkės, ir deserto. Nors sveikos mitybos atžvilgiu tai nėra gerai, pasak KTU docentės vienąkart metuose – galima.
Specialistė turi patarimą, padedantį neužsisėdėti prie patiekalų ir nekoncentruoti dėmesio tik į maistą.
„Ilgas sėdėjimas – nieko gero. Pakeiskite maistą stalo žaidimais. Tada nereikės žiūrėti į patiekalus, kurie jau nebetelpa pilve, jūsų dėmesys bus koncentruotas į kitus dalykus“, – pataria ji.
L. Daniusevičiūtė-Brazaitė pastebi, kad stalo žaidimai, kurių šiais laikais apstu, tinka bet kokio amžiaus ir fizinių galimybių žmonėms, todėl smagiame užsiėmime galės dalyvauti visi šeimos nariai.
„Tokie žaidimai suteikia galimybę įsitraukti emociškai, patirti smagių akimirkų, pabūti kartu su šeima“, – tikina pašnekovė.
Be to, stalo žaidimai ugdo kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi. Žaisdami taip pat išmoksite išsikelti tikslus ir būti kantrūs.
Visgi specialistė vardan geresnės sveikatos pataria ir pakilti nuo stalo – per šventes neužmiršti fizinio aktyvumo, kuris mums būtinas visada. Fizinę veiklą reikėtų pasirinkti priklausomai nuo pomėgių ir galimybių.
„Švenčių metu, kai dauguma sporto erdvių būna uždarytos, sveikatai naudingas taps net paprastas pasivaikščiojimas gryname ore. Jeigu pasistengsite – galite surengti šeimos narių varžybas, matuodami nueitą atstumą ir laiką“, – teigia L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.
Visai šeimai norint pramogauti kartu tiks šiaurietiškas ėjimas, žygiai į mišką, apsilankymai vaizdingose vietovėse, jeigu leidžia oras – slidinėjimas ar čiuožimas.
„Jeigu viso to negalite daryti, leisti aktyviai laisvalaikį galima ir mieste. Siūlau šeimoms surengti ekskursiją po savo gimtąjį miestą, ypač jeigu sulaukiate svečių iš kitur“, – ragina sveikos gyvensenos specialistė.
Anot jos, suplanuotas maršrutas gali puikiai pavirsti į orientacines varžybas. Tereikia paieškoti informacijos apie lankytinus objektus, juos susižymėti – ir pirmyn.
„Tokia idėja gali tapti puikia šventės vinimi“, – sako KTU SHHMF docentės L. Daniusevičiūtė – Brazaitė, linkinti aktyvesnį gyvenimo būdą propaguoti visus metus.
