Kaunietis Augustas nuo vaikystės svajojo būti gydytoju. Visgi šiai jo svajonei nebuvo lemta išsipildyti: dėl labai aukšto stojamojo balo, kurio pasiekti nepavyko, į trokštamas studijas vaikinas neįstojo. Kadangi slauga ar veterinarija jo nedomino, Augustas nenukabino nosies ir nusprendė studijuoti biomedicininę elektroniką KTU. „Tai kaip medicina, tik kad gydyti jau ne žmones reikia, o medicininę įrangą“, – sako A. Sonda.
Vaikinas pasakoja, kad jį nuo mažens domino žaislai ir juose esanti elektronika, tad sudėtingesni buvo išardomi iki smulkiausių detalių. Iš kai kurių išeidavo nesudėtingi prietaisėliai. Todėl ir studijų pasirinkimas nenutolo nuo mėgstamų veiklų.
„Studijos susijusios su medicina tuo, kad čia vis tiek reikalingas supratimas apie žmogų, jam tirti ir gydyti naudojamus prietaisus. Nuolat ieškoma technologijų, kaip patobulinti jau sukurtus įrenginius, kaip tiksliau ir paprasčiau užregistruoti gyvybinius parametrus“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto ketvirtakursis.
Medicina lydi nuolat
Žmonijai biomedicininė elektronika, pasak A. Sondos, ypač svarbi. Žmonės, turintys reikiamą išsilavinimą, gali kurti inovatyvius išradimus, kurie ne tik padėtų kovoti su įvairiomis ligomis, bet ir galėtų prailginti gyvenimo trukmę ar kokybę.
„Gerų specialistų reikia nuolat. Tačiau daugelį galbūt gąsdina žodis „medicina“, kuris kai kuriems gali asocijuotis su itin sunkiu mokslu ir daug bemiegių naktų reikalaujančiomis studijomis“, – sako KTU studentas.