Motyvacija daugiau ar mažiau reiškiasi daugelyje mūsų veiksmų. Kartais mes klaidingai įsivaizduojame, jog tai turėtų būti uždegantis, nuostabus jausmas, kuris skatina mus imtis svarbių darbų, tačiau realybėje tai tėra vienas motyvacijos atspalvis. Lygiai taip pat ji reiškiasi ir tais momentais, kai užuot ėję sportuoti, gulime ant sofos žiūrėdami Netflix‘ą ir triaukšdami čipsus, tik šiuo atveju jaučiamės labiau motyvuoti ilsėtis, nei sportuoti. Taip yra todėl, kad motyvacija yra procesas, kuris skatina mus patenkinti savo poreikius, norus ir siekti tikslų. Na, o jei konkrečią dieną jaučiame didesnį poreikį ramiai pailsėti ir patinginiauti… Taip ir liekame ant sofos.
Be to, kad tikimės, jog motyvacija atneš užsidegimą daryti darbus, mokytis, sportuoti ir t.t., neretai viliamės, jog ji dar ir ateis savaime. Vieną rytą atsikelsime ir – o! – būsime absoliučiai nusiteikę ir pasiruošę bėgti 5 km., net jei už lango siaubingas oras. Kartais taip nutinka, tačiau ne taip ir dažnai – verta mokytis motyvaciją kurti ir palaikyti patiems, užuot viltingai laukus, kada ji pasirodys.
Žemiau pateikiame keletą pastebėjimų, kurie galėtų pagelbėti kuriant ir palaikant motyvacijos jausmą.
Pirmiausia, pradėkite nuo paprasto klausimo: „Kodėl man svarbu daryti X?“. Kai kalbame apie naujo įgūdžio mokymąsi, įpročio ugdymą ar savęs tobulinimą, tenka pripažinti, jog tai yra nelengvas darbas. Kaip dažnai mes linkę daryti sunkų darbą tiesiog šiaip sau? Taigi, kad nelabai dažnai. Mes daug mieliau investuojame savo laiką ir energiją į tas veiklas, kurios mums atrodo svarbios ir prasmingos.
Tuomet numatykite tikslus – tai ypač svarbu motyvacijai palaikyti! Šie tikslai turėtų būti realistiški. Pernelyg sudėtingi tikslai (gerokai viršijantys mūsų galimybes) mus paprasčiausiai demotyvuoja – galvoje ima suktis mintys, jog beprasmiška gaišti laiką darant tai, ką įgyvendinti praktiškai neįmanoma. Tuo tarpu pernelyg lengvi tikslai (pareikalaujantys minimalių ar visai jokių pastangų) kelia nuobodulį. Taigi, tikslas turėtų būti toks, kuris šiek tiek verčia išeiti iš komforto zonos ribų ir įdėti daugiau pastangų, bet negąsdina jūsų savo milžiniška apimtimi.
Tada tikslą išskaidykite į mažesnius uždavinius. Kokius mažus žingsnelius ir kada turėtumėte padaryti, kad judėtumėte tikslo link? Maži žingsneliai yra beprotiškai svarbūs mūsų motyvacijai, nes juos atlikus mus užlieja džiaugsmas ir pasididžiavimas savimi. Tai palaiko motyvaciją ir toliau tęsti veiklą, kurioje mums sekasi.
Ir galiausiai, nepamirškite savęs apdovanoti! Kam nepatinka dovanos ir malonumai, ar ne? Tą rodo ir moksliniai tyrimai – esame labiau motyvuoti atlikti užduotis, kai žinome, kad jas baigę sulauksime ko nors malonaus. Taigi, numatykite, kaip save palepinsite reikšmingai pasistūmėję link tikslo ar jį pasiekę.
