Medžiagų inžinerijos mokslų daktarė, startuolio bendraįkūrėja ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) alumnė Neringa Šeperienė yra viena iš tų moterų, kurios nuo mažumės gebėjo atsirinkti ir gilintis į tai, kas įdomu, o fizikos studijų metu sukauptas žinias nusprendė pritaikyti technologijų sektoriuje, versle. Dar mokyklos suole susidomėjusi fizika, N. Šeperienė įsitikinusi, kad šiandien galimybių rasti žinių apie įvairius gamtos reiškinius – netrūksta.
Ji nesutinka, kad susidomėjimas matematika, gamtos mokslais jaunimo tarpe yra sumažėjęs. „Žmogus iš prigimties yra smalsus, o dabar galimybių mokytis tiksliuosius mokslus turime daugiau nei bet kada – įvairios platformos buria mokslo ištroškusias bendruomenes“, – teigia dr. N. Šeperienė.
Anot jos, jokios kompetencijos ar žinios nėra pranašesnės už kitas, o galimybė rinktis mokytis tai, kas labiausiai jaudina, yra dovana. Be to, ji pabrėžia, kad derinti technologinius mokslus ir socialinius įgūdžius šiandien būtina – tik taip galima pasiekti efektyvių darbo rezultatų.
– Į Kauną studijuoti atvykau, nes čia buvo ir vis dar yra artimiausias universitetas, kuriame galima studijuoti taikomąją fiziką. Nuo to laiko gyvenu Kaune, čia yra ir mano darbo vieta. Na, o Marijampolė pasiekiama kelione, netrunkančia net valandos.
KTU baigiau taikomosios fizikos bakalauro studijas. Magistrantūroje mokiausi medicinos fizikos, o doktorantūroje studijavau medžiagų inžineriją KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete.
Taikomosios fizikos bakalauro studijas pasirinkau, nes mokykloje patiko mokytis gamtos mokslus ir norėjosi ateityje sieti darbą su inžinerija arba panašia technine kūryba. Magistrantūros studijos nukreipė fizikos žinių taikymą į medicinos sritį, o prie šio pasirinkimo prisidėjo geri buvusių medicinos fizikos studentų atsiliepimai. Medicinos fizika dabar yra ir mano kasdienė veikla.
– Bakalauro studijų metais buvau KTU lengvosios atletikos rinktinės nare. Be abejo, dalyvaudavau mokslo festivaliuose „Erdvėlaivis Žemė“, „Piknic Naukovy“ bei kitose mokslo populiarinimo mugėse su dėstytojų Gedimino Adlio ir Dianos Adlienės komanda.
Vis dar esu KTU studentų organizacijos – korporacijos „TauTiTo“ nare. Čia esu „senųjų“ narių grupėje, kurie padeda korporacijos jaunimui organizuoti įvairias pilietines veiklas.
Manau, kad skirtingos veiklos prisidėjo įvairiapusiškai. Sportas išmokė daugiau disciplinos, kultūrinė veikla bei mokslo populiarinimas suteikė– bendravimo įgūdžių ir platesnės pasaulėžiūros. Šios veiklos buvo puiki, neįkainojama gyvenimiška patirtis. Man buvo didelė garbė dalyvauti bėgimo varžybose ar kultūriniuose renginiuose su KTU lengvosios atletikos komanda ir TauTiTo nariais.
– Mokslu susidomėjau dar mokykloje. Turėjau puikų fizikos mokytoją Juozą Ūselį, kuris mokėjo sudominti mokinius ir paskatinti savarankiškai tyrinėti įvairius fizikos reiškinius. Iš mokyklos programos labiausiai domino optikos temos, tačiau bendrai fizikos moksle labiausiai patiko aerodinamika. Iš vaikystės įsiminė aitvarų gamyba ir bandymai suskaičiuoti kodėl jie neskrenda arba skrenda būtent ta kryptimi. Dabar, kai danguje matau lėktuvą, galvoje „įsijungia“ formulių ir reiškinių rinkinys.
Nors visada labiau patiko tikslieji mokslai – fizika, matematika, tačiau labai mėgstu dailę, geografiją bei istoriją. Savęs griežtai nepriskirčiau vienai kategorijai – tiksliukė ar humanitarė – kadangi buvau mokinė, kuri skiria begalę laiko tai temai, kuri man išties įdomi ir visai mažai tam, kas ne taip įdomu.
– BrachyDOSE sritis – medicinos technologijos, o startuolio idėja kilo dalyvaujat projekte ligoninėje ir gilinantis į dozimetrijos radioterapijoje temą. Įmonę su bendražygiais įkūrėme 2014 metais, o šiuo metu jau plėtojame pirmąjį mūsų nuo idėjos pradėtą vystyti produktą.
– Vadovaujuosi principu, kad kiekvienas iššūkis yra nauja galimybė ir viskas yra išmokstama, kai skiri tam pakankamai laiko. „Minkštieji“ ir „kietieji“ gebėjimai susiderina puikiai įdėjus šiek tiek pastangų.
Be abejo, skiriasi ir plotmės, kuriose savo skirtingas sukauptas žinias panaudoji. Įmonėje, kuriant tam tikrus inžinerinius sprendimus, projektuojant, testuojant daugiausiai remiamės technologiniais įgūdžiais ir žiniomis, o versle – bendraujant su klientais ar kolegomis – labiau praverčia „minkštieji“ gebėjimai.
Be abejo, nei vieni jų nėra geresni ar kažkuo pranašesni už kitus, tiesiog skirtingos žinios panaudojamos skirtingais momentais tiek versle, tiek ir asmeniniame gyvenime.
– Kalbant atvirai, buvo ir sudėtinga, ir nesunku vienu metu. Norit tapti mokslų daktare prieš tai reikia praeiti dar tris „lygius“: baigti mokyklą, bakalauro studijas ir magistro studijas. Labai svarbu surasti ir įdomią disertacijos temą, nuosekliai vykdyti tyrimus ir turėti pakankamai kantrybės darbo parašymui bei apgynimui. Jei tema neįdomi tau pačiai, bus sudėtinga gilintis į ją bei rašyti patį darbą
Na, o apie moksleivius – nemanau, kad susidomėjimas tiksliaisiais mokslais jaunimo tarpe yra labai sumažėjęs bendrąja prasme. Žmogus iš prigimties yra smalsus Žemės gyventojas, o šiuo metu yra daugiau galimybių mokytis tiksliųjų mokslų skirtingose platformose, bendruomenėse, nuotolinėse erdvėse. Mokykla, universitetas nebėra vienintelė žinių vieta, kur galima gilintis į įvairius mokslo reiškinius.
Žinių prieinamumas šiuo metu yra itin didelis ir platus, tai neskatina užsibūti vienoje mokymo įstaigoje. Manau, kad jaunesniems žmonėms sunkiau susikoncentruoti į vieną įdomią veiklą, nes jaunimui aplinkui suteikiama beprotiškai daug galimybių. Turbūt ir išsirinkti tampa sunku.
Štai man daktaro laipsnis nebuvo pagrindinis rodiklis ar siekiamybė, bet labiau priemonė tapti lygiaverte akademinės bendruomenės nare ir sukurti kažką naudingo mokslui bei visuomenei.
Palinkėčiau mėginti surasti mokslo sritį ar temą, kuri juos labiausiai domina, traukia ir nuoširdžiai joje dirbti. Svarbiausia – stengtis, nebijoti klysti ir nuolat gilintis. Reikia nebijoti pabandyti daryti tai, kas tave žavi. Juk nepabandęs negali žinoti, kad nepavyks.
