Kauno technologijos universiteto Strateginių partnerysčių prorektorė, profesorė Edita Gimžauskienė
2023 metais saulės ir vėjo energetika pasiekė rekordą – sugeneravo 30 proc. pasaulio elektros, tuo tarpu vien pernai Vokietijoje šiame atsinaujinančios energetikos sektoriuje trūko virš 200 tūkst. kvalifikuotų darbuotojų, Lietuvoje iki 2030 m. truks 2,5 tūkst. Ką mes darome ne taip?
Birželio mėnesį teko atstovauti KTU pasirašant memorandumą tarp Energetikos bei Švietimo mokslo ir sporto ministerijų, aukštųjų mokyklų ir energetikos verslų. Memorandumas numato energetikos įmonių įsitraukimą į studijų procesą, siekiant supažindinti akademinę bendruomenę ir studentus su inovatyviomis technologijomis, tobulinti esamas programas ir siūlyti naujas.
Šis memorandumas yra natūrali pasekmė vykstančios pramonės transformacijos, įgyvendinant skaitmenizavimo ir žaliojo kurso sprendinius. Energetikos sektorius šiame kontekste tampa ašine industrija, nuo kurios tiesiogiai priklausys kitų sektorių pokyčių rezultatai.
Vertinu sistemines valstybės pastangas įtraukti tai į Nacionalinę darbotvarkę – Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kuri įteisiną siekį įgyvendinti esminius pokyčius energetikos sektoriuje – užtikrinti, kad Lietuvoje būtų pagaminama tiek energijos išteklių, kiek jų suvartojama, o iki 2050 m. energetikos sektorius taptų visiškai neutraliu klimatui.
Svarbiausios šios strategijos įgyvendinimo rezultatai – perėjimas prie elektros ekonomikos bei aukštos pridėtinės vertės energetikos pramonės vystymas. O tai reiškia augantį elektros energijos vartotojų skaičių, vartojimo apimtis, poreikį inovacijoms ir aukštai pridėtinei vertei bei dramatišką visų lygių specialistų poreikio augimą.
Persikvalifikavimas – be aukštos pridėtinės vertės?
Remiantis viešai prieinamais šaltiniais, iki 2030 m. valstybės kontroliuojamose energetikos sektoriaus įmonėse prognozuojamas bent 2,5 tūkst. darbuotojų trūkumas. Taip pat planuojama, kad jūriniuose vėjo parkuose bus sukurta maždaug 1,3 tūkst. naujų darbo vietų.
Verta atkreipti dėmesį, kad daugelis kompetencijų, kurių artimiausiu metu reikės energetikos sektoriaus įmonėms yra iš ateities kompetencijų sąrašo, ypač jei kalbame apie atsinaujinančią energetiką.