Remiantis statistika, pramonės inžinerijos sektoriuje veikia 1,9 tūkst. įmonių, kuriose dirba apie 57 tūkst. žmonių. Taip pat pramonės inžinierių darbo užmokestis yra 12 proc. didesnis nei bendrai Lietuvoje. KTU profesorius Saulius Baskutis atkreipia dėmesį, kad ilgainiui perspektyvos tik gerės, nes tendencijas šioje srityje lemia technologijų pažanga, tvarumo reikalavimai ir nuolat kintantys visuomenės poreikiai.
„Pramonės inžinerijos ateitis – technologinių procesų skaitmenizavimas, automatizavimas ir robotizavimas, ekologiška gamyba, vartotojų poreikius atitinkantis dizainas, kibernetinio saugumo svarba. Patirtis rodo, kad pramonės inžinerijos specialistai dažnai yra ne tik paklausūs darbo rinkoje, bet ir uždirba daugiau“, – pastebi Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) profesorius dr. Saulius Baskutis.
Pats prof. dr. S. Baskutis pramonės inžinerijoje atsidūrė atsitiktinai, o jo sprendimą studijuoti Kaune nulėmė į šį miestą ką tik persikėlę draugai, pasirinkę studijuoti tuometiniame Mašinų gamybos fakultete.
„Pabaigiau Mašinų gamybos inžinerijos studijas su pagyrimu. Studijų metais labiausiai likau sužavėtas, kiek daug kūrybiškumo reikalauja inžinieriaus darbas – nuo dėstymo studentams iki kūrybinių sprendimų moksliniuose darbuose, atliekant eksperimentus“, – pastebi profesorius.
Universitete profesorius dirba jau 40 metų, pasilikti jį čia paskatino tais metais Mašinų gamybos fakultete dirbęs profesorius Algirdas Bargelis, pasiūlęs KTU įkurti ledo ritulio komandą „Politechnika“. Tiesa, ne tik didelis susidomėjimas pramonės inžinerija, bet ir meilė ledo rituliui paskatino prof. dr. S. Baskutį likti universitete.
„Iš tikrųjų, vien dėl jo po studijų likau universitete kiek ilgiau nei tik iki studijų pabaigos. Jau studijuodamas žaidžiau ledo ritulį, o pasilikti pasiūlęs profesorius ir prižadėjęs, kad galėsiu toliau žaisti ledo ritulį, mane labiausiai sužavėjo“, – prisimindamas juokiasi prof. dr. S. Baskutis.
Kartu su kolegomis universitete suburta ledo ritulio komanda net du kartus tapo Lietuvos prizininke. Pasak profesoriaus, į komandą prisijungti norėjo daugybė studentų, taip palaipsniui buvo suburta komanda.
„Šiuo metu vis dar žaidžiu ledo ritulį, o į treniruotes vaikštau du kartus per savaitę. Ledo ritulys – komandinis žaidimas, o visus žaidėjus vienija bendras tikslas – pergalės siekimas. Šias savybes galiu pritaikyti ir akademiniame darbe, rašant mokslinius darbus bei dėstant studentams“, – teigia prof. dr. S. Baskutis.
Ledo ritulyje ar kitoje sporto šakoje įgytos savybės, pavyzdžiui, bendro tikslo siekimas, praverčia ir pramonės inžinierių darbe.
Pasak prof. dr. S. Baskučio, darbdaviai šiandien vertina ir gebėjimus valdyti projektus nuo idėjos iki projekto realizavimo, prisitaikyti prie naujų technologijų, bendravimo įgūdžius, gebėjimą dirbti komandoje.
„Pramonės inžinerijos studijos suteikia įgūdžius, atitinkančius skaitmeninės transformacijos Pramonės 4.0 reikalavimus. Techninių įgūdžių, sisteminio mąstymo, duomenų analizės ir valdymo galimybių derinys užtikrina tinkamą pramonės inžinerijos absolventų pasirengimą darbui įvairių pramonės šakų įmonėse“, – atkreipia dėmesį profesorius.
Darbo rinkoje itin vertinamas absolventų praktiniai gebėjimai identifikuoti problemas, todėl savo studentus prof. dr. S. Baskutis stengiasi sudominti ieškodamas kuo įvairesnių užduočių, reikalaujančių ne tik teorinių žinių, bet gilesnio loginio mąstymo. Būtent kūryba ir loginis mąstymas darbe profesoriui labiausiai patinka.
„Skatinu studentus daryti eksperimentus, kuri, bandyti, matuoti. Nemėgstu, kai visi darbai remiasi tik teorija, todėl net rašant baigiamuosius bakalauro ir magistro projektus, noriu, kad studentai remtųsi savo atliktais eksperimentais“, – priduria jis.
Apie tai, kad Pramonės inžinerija neatsiejama nuo kūrybos, prof. dr. S. Baskutis gali įrodyti savo pavyzdžiu. 2020 metais jis išleido mokomąjį vadovėlį anglų kalba „Pramonė 4.0“. Vadovėlio rašymas užtruko net tris vasaras, tačiau šiuo metu sunkaus darbo vaisiai džiugina profesorių – vadovėlis išverstas net į kelias užsienio kalbas – latvių, estų, vokiečių.
„Universitete studijuoja ne tik lietuviai, turime nemažai ir talentingų studentų, atvykusių iš užsienio valstybių. Atvykus studijuoti į Lietuvą, dažnai užsieniečiai neturi pakankamai literatūros, todėl nusprendžiau jiems padėti parašydamas vadovėlį“, – neslepia prof. dr. S. Baskutis.
Šiame leidinyje akcentuojamas darbas su programinio valdymo įrenginiais. Pastebima, kad šiandien vis labiau darbo rinkoje trūksta inžinierių, mokančių rašyti programas mechaniniam medžiagų apdirbimui, nes Informacinių technologijų sritis – taip pat daro įtaką pramonės inžinerijos pokyčiams.
„Inžineriją iš esmės pakeitė robotizacija, gamybos automatizacija, žiedinė ekonomika ir dirbtinis intelektas. Inžinieriai turi išmanyti ne tik savo sritį, bet ir daugybę kitų, kad galėtų tinkamai dirbti savo darbą“, – pažymi profesorius.
Prof. dr. S. Baskutis įsitikinęs, kad darbas inžinerijoje – visada garantuotas: „Darbo rinkoje šie specialistai itin reikalingi ir vertinami. Tiek inžinierius, tiek mechanikas darbą visada suras.“
