Ilgalaikis stažas vienoje darbovietėje potencialiam darbdaviui gali atrodyti itin patraukliai – patikimumas yra viena iš labiausiai vertinamų savybių. Statistika rodo, kad net 44 proc. darbdavių nesamdytų žmogaus, kuris per dažnai keičia darbą. Tačiau ilgi darbo metai vienoje įmonėje turi ir neigiamų pasekmių: darbuotojai gali prarasti galimybes plėsti kompetencijas, susipažinti su kitais darbo metodais ar naujomis sistemomis bei technologijomis.
Lietuvos žmogiškųjų išteklių (ŽI) specialistai teigia, kad jei potencialaus darbuotojo gyvenimo aprašyme nurodoma daug darboviečių, kuriose išdirbta nuo 1 iki 3 mėn. vos per vienerius metus – tokia darbo trukmės patirtis atrodo įtartinai. Vis dėlto, jei kandidatas gali motyvuotai paaiškinti savo pasirinkimus darbo rinkoje, įmonių kaita nėra vertinama neigiamai.
Darbdaviai vertina kryptingą karjeros kelio paiešką
Užsienio statistika rodo, kad kuo darbuotojas yra vyresnis, tuo mažiau darbų pakeičia. Pavyzdžiui, 18-24 metų laikotarpyje, žmogus pakeičia vidutiniškai šešis darbus, tuo tarpu 45-52 metų – tik du.
„Vikonda grupė“ personalo direktorė Alina Leonavičienė pabrėžia, kad subalansuotas patirties ir žinių kaupimas pasižymi tuo, kad kandidatas nuosekliai išlaiko pasirinktos veiklos ar įgytos specialybės kryptį. Pavyzdžiui, marketingo specialistas, kuris išbando save skirtinguose versluose. Tai leidžia sukaupti įvairesnės patirties bei įgyti daugiau praktinių žinių.
Pasak jos, jaunas specialistas iki 30 metų dažniausiai siekia išbandyti save keliose įmonėse, kad galėtų palyginti darbo mažesnėje ar didesnėje įmonėje ypatumus, įvertinti skirtingas darbo kultūras, valdymo stilių skirtumus.
„Taip pat, savo specialybės ribose, dažnai siekiama išbandyti skirtingas veiklos sritis, pavyzdžiui, gamybinę, prekybos, paslaugų ar kitas. Dviejų ar trijų įmonių patirtis jaunam specialistui gali suteikti didesnį žinių bagažą bei rasti artimiausią veiklos terpę“, – sako A. Leonavičienė.
Darbo keitimas nėra blogai, kuomet tam yra aiški priežastis
Pasak „Littelfuse LT“ Talentų vadovės Europos šalims Rūtos Kliorytės, tinkamas darbuotojų atrankos procesas yra kritiškai svarbus veiksnys, padedantis išvengti situacijos, kai darbdavio ar darbuotojo lūkesčiai nesutampa.
„Darbo pokalbyje dalyvauja tos srities profesionalas kartu su žmogiškųjų išteklių specialistu ir yra tikrinamos ne tik techninės, bet ir minkštosios kandidato kompetencijos – per pateiktus pavydžius studijose ar buvusiose darbovietėse galime įvertinti žingeidumą, motyvaciją, geriausią tam žmogui tinkantį ir priimtiną mokymosi stilių“, – sako ji.
R. Kliorytė pastebi, jog svarbu vertinti ne darboviečių skaičių, o darbo patirties turinį: asmuo, pradėjęs dirbti dar studijų metu, greičiau supras, kuria profesine kryptimi keliauti toliau, nei tas, kuris įsidarbino tik baigęs universitetą. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje studijų metu dirba 58 proc. universitetinių bakalauro studijų studentų.
„Mums, kaip darbdaviui, visuomet lengviau dirbti su žmogumi, apsisprendusiu, kuria profesine kryptimi jis norėtų eiti, nei su vis dar ieškančiu savo kelio. Pakeistų darboviečių skaičius, jei tai daroma tam tikru gyvenimo etapu, gali padėti tą kelią rasti“, – mano R. Kliorytė ir priduria: „Akivaizdu, kad jaunesni žmonės darbus keičia dažniau – ieško savo kelio, keičia gyvenamąją vietą, poziciją, tikisi didesnio darbo užmokesčio. Darbo keitimas nėra blogai, kuomet tam yra aiškios priežastys.“
3 mėnesiai arba 3 metai – dvi ribos, kuomet darbuotojas keičia įmonę
Anot A. Leonavičienės, „Vikonda grupė“ personalo direktorės, dažniausiai pokyčiai vyksta dvejose stažo grupėse: dirbančių iki 3 mėn., kai nesutampa darbdavio ir darbuotojo lūkesčiai, bei po 3 metų vienoje darbovietėje, kuomet atsiranda poreikis pokyčiams bei iššūkiams.
„Dauguma įmonių gali valdyti darbuotojų pokyčio poreikį, planuojant kryptinga žmogaus karjerą įmonėje, įtraukiant į naujus projektus, susitariant dėl naujų atsakomybių prisiėmimo. Svarbiausia – darbuotojo santykis su vadovu bei tarpusavio dialogas“, – sako A. Leonavičienė.
Pasak jos, ilgesnį laiką pareigose ar įmonėje dirbantys kolegos visada yra vertinami dėl sukauptos patirties, dažnai jie tampa kuratoriais ir motyvuoja jaunus kolegas, prisideda prie patikimo darbdavio įvaizdžio formavimo.
„Be to, jie tampa universalūs darbuotojai ir, kaip dažnai nutinka „Vikonda grupėje“, sulaukia pasiūlymų funkciją vykdyti keliose grupės įmonėse. Tad privalumas dirbant įmonių grupėje, kad patirties gali įgyti kuo įvairiausios, o stažas sėkmingai kaupiasi vienoje darbovietėje“, – sako A. Leonavičienė.
Pandemija sustiprino įmonių ryšį su darbuotojais
Pasak „Littelfuse LT“ Talentų vadovės Europos šalims R. Kliorytės, nuotolinis darbas taip pat prisidėjo prie darbo kaitos tendencijų – įmonės, kurios prisitaikė prie pokyčių, išlaikė esamus bei pritraukė naujus specialistus. Vis dėlto, buvo ir tokių įmonių, kurios dėl nepakankamai lankstaus požiūrio į nuotolinį darbą, juos prarado.
„Owl labs“ atliktas tyrimas atskleidė, kad atsiradus galimybei dirbti iš namų darbuotojų laimės rodiklis ženkliai padidėjo – net 22 proc. Be to, apklaustieji taip pat atskleidė, kad dėl nuotolinio darbo perspektyvų, jie nenori ieškoti naujo darbo.
„Nuotolinis darbas kai kuriems žmonėms leido pakeisti darbovietę – anksčiau tokios galimybės jie neturėjo. Kiti – sustiprino savo ryšį su įmone, įvertinant kaip ji tvarkėsi pandeminiu laikotarpiu: kokią komunikaciją turėjo ir kaip valdė situaciją“, – sako UAB „Littelfuse LT“ Talentų vadovė Europos šalims R. Kliorytė.
Didžiausia Baltijos šalyse jaunimo ir įmonių atstovų kontaktų mugė – KTU „WANTed“ karjeros dienos 2021 – jau spalio 27 dieną. Šiemet renginys vyks virtualioje erdvėje, dalį programos tiesiogiai transliuos portalas LRT.lt. Išsamesnė informacija: https://karjerosdienos.ktu.edu/