Šiandieniniame pasaulyje dauguma įmonių nebeapsiriboja vietine rinka ir veikia globaliai, todėl darbas tarptautinėje komandoje nemažai kam – kasdienybė. Konsultacijų įmonės „McKinsey“ duomenimis, į tarptautiškumą orientuotos įmonės, kuriose dirba skirtingos tautybės, rasės ir etninių grupių specialistai, yra sėkmingesnės. Teigiama, jog jų finansinė grąža net 35 proc. didesnė nei rinkos vidurkis. Vis tik specialistai vertindami tarptautines komandas įžvelgia ne tik privalumus, bet ir tam tikrus iššūkius.
Tarpkultūrinė komanda reiškia, jog joje kartu dirba ir bendro rezultato siekia skirtingų tautų, rasių, neretai ir skirtingomis kalbomis kalbantys bei skirtingas religijas išpažįstantys žmonės.
„Darbas tokiose komandose neretai būna įdomesnis ir rezultatyvesnis, tačiau jis kelia ir daugiau iššūkių bei įvairių nesusipratimų, o kartu – didesnį stresą ir įtampą darbo aplinkoje“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė.
Nesusipratimus ir konfliktus, pasak profesorės, gali kelti kalba ir komunikacijos būdai, elgsena. Taip pat, skirtingos laiko zonos bei požiūris į laiką, vertybės, nevienodos sprendimų priėmimo ir darbo praktikos.
„Skirtingų kultūrų žmonės laikosi tų pačių esminių sampratų, bet į jas žiūri iš skirtingų pozicijų. Tiesa, jų elgesys nėra nenuspėjamas, nes mes visi elgiamės taip, kaip esame įpratę pagal savo tradicijas ir kultūrą. Atkreipdami dėmesį į nacionalinio elgesio kultūrines šaknis, galime numatyti, kaip kiti reaguos į mūsų planus ir koks bus jų požiūris į mus“, – sako V. Kumpikaitė-Valiūnienė, pridurdama, kad žinios apie kitų kultūrų bruožus gali sumažinti nemalonius netikėtumus – t. y. palengvinti kultūrinį šoką.
JAV IT įmonės „Softeq“, veikiančios įvairiose pasaulio šalyse, žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovas Sergey Mustafaev pastebi, kad pagrindiniai iššūkiai tarptautinėje komandoje kyla bendraujant. Tačiau tai lemia ne tik kalbos (ne)mokėjimas, bet ir jau minėti skirtingi bendravimo standartai. Taip pat, kitoks požiūris į reakcijos laiką, nevienodai suprantami komunikacijoje dalyvaujančių asmenų tarpusavio ryšiai.
„Be kalbinių aspektų labai svarbūs kultūriniai bruožai. Pagrindinis dalykas, į kurį patariu atkreipti dėmesį – tai, kaip jūs ir jūsų pašnekovas išreiškiate savo poziciją ir lūkesčius komunikuodami ir siekdami bendrų susitarimų.
Pavyzdžiui, kas vienam atrodo kaip mandagus atsisakymas, kitos kultūros atstovui gali pasirodyti kaip bandymas tęsti pokalbį derybų būdu, aptariant sąlygas. Arba atvirkščiai: tiesioginį kito projekto dalyvio pareiškimą apie padarytas klaidas galite suvokti kaip asmeninį kritikavimą, kai jis, savo ruožtu, tiesiog nuoširdžiai norėjo padėti jums pagerinti savo rezultatus“, – tikina S. Mustafaev.
Profesorė V. Kumpikaitė-Valiūnienė taip pat atkreipia dėmesį į darbo įpročius, susijusius su galios distancijos supratimu ar neapibrėžtumo vengimu. Pavyzdžiui, mažos galios distancijos atveju, visi laikomi lygiais, jiems leidžiama patiems priimti sprendimus. O tokių kultūrų, kuriose autoritetas ir hierarchija yra labai svarbūs (JAE, Kinija, Lenkija), atstovai seks autoritetą, vyresniųjų ir vadovų nuomonę ir galimai nedrįs pateikti savo pasiūlymų.
„Nereikėtų pamiršti ir religinių skirtumų, tarkim, musulmonų poreikio melstis darbo metu. Be to, ne visose kultūrose moterys yra vertinamos vienodai kaip vyrai, kai kur jų vieta darbo rinkoje vis dar diskutuotina – tai gali daryti įtaką komandos veiklai“, – sako KTU EVF profesorė.
Nors dirbant tarptautinėje komandoje iššūkių netrūksta, V. Kumpikaitė-Valiūnienė pažymi, kad skirtingų tautų žmonės turi skirtingų įgūdžių. Jiems kyla kitokių idėjų ir įžvelgia kitokias perspektyvas, todėl gali pasiūlyti skirtingesnius ir originalesnius sprendimus.
„Daugiakultūrė komanda apjungia įvairius požiūrius, skirtingą matymą iš viso pasaulio, o tai gali padėti geriau išspręsti problemas ir padidinti veiklos sinergiją“, – teigia profesorė.
Pasak „Softeq“ žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovo S. Mustafaev, teigiama visų kylančių iššūkių pusė ta, kad jie skatina nuolat mokytis ir tobulėti.
„Kiekvieną dieną gerinsite šnekamąją ir rašytinę kalba, susidursite su skirtingais laiko valdymo, komunikavimo bei užduočių atlikimo metodais. Tiesiog tapsite įvairiapusiškesni, tolerantiškesni ir vis labiau didinsite savo gebėjimus konstruktyviai dirbti su skirtingų kultūrų atstovais“, – tikina S. Mustafaev.
Dirbant multikultūrinėje komandoje, anot jo, svarbiausia mokėti kalbą, išmanyti verslo susirašinėjimo taisykles ir etiketą. Taip pat, žinoti bent pagrindinius kultūrų skirtumus, būti lankstiems, imliems bei atviriems naujiems dalykams, mokymuisi.
Šie punktai taip pat svarbūs dalyvaujant įvairiose įmonę reprezentuojančiuose renginiuose, ypač užsienio šalyse, todėl jau turimą patirtį dirbant su skirtingų tautų atstovais JAV IT įmonės „Softeq“ atstovai išnaudos spalio 27 d. vyksiančiose Kauno technologijos universiteto (KTU) organizuojamose „WANTed“ karjeros dienose.
Tam, kad tarptautinėje komandoje kiltų kuo mažiau nesklandumų, problemos būtų lengvai valdomos, pašnekovų teigimu, kultūrinius skirtumus galima išnaudoti ir sustiprinti komandą. Jie išskiria kelius svarbius aspektus.
„Būtina apsibrėžti taisykles, jei jos yra bendros ir standartinės visiems komandos nariams. Įvertinkite tai, kad kiekvieno daromoms išvadoms įtaką daro asmeninė patirtis ir kultūra, o ji gali ženkliai skirtis nuo to, kas iš tikrųjų komunikuojama. Jei dėl ko nors nesate tikri – paklauskite dar kartą ir pasitikslinkite. Be to, kuo tiksliau nustatykite, kokiais kriterijais remiantis bus priimami sprendimai, apsibrėžkite bendrus lūkesčius ir įsitikinkite, kad kitas dalyvis tikisi to paties“, – pataria S. Mustafaev.
Anot KTU EVF profesorės, reikia stengtis išvengti konfliktinių situacijų, o tam reikia sugriauti kultūrinius skirtumus, geriausia dar prieš jiems kylant, sumažinti kalbos barjerą, dirbti prie kultūrinių papročių pažinimo. Tam gali būti organizuojami kultūriniai pažinimo vakarai, bendros išvykos ar renginiai.
„Tampant draugais, o ne priešais, galime tikėtis žymiai geresnių komandos rezultatų. Geranoriškumas, tolerancija ir tarpkultūrinė kompetencija (skirtingų tautų pažinimas ir pagrindinių skirtumų identifikavimas bei suvokimas, kad visi esame skirtingi, tačiau nei geresni, nei blogesni už kitus) padės puikiai dirbti tarpkultūrinėje komandoje ir pasiekti stebinančių rezultatų“, – tikina V. Kumpikaitė-Valiūnienė.
Didžiausia Baltijos šalyse jaunimo ir įmonių atstovų kontaktų mugė – KTU „WANTed“ karjeros dienos 2021 – jau spalio 27 dieną. Šiemet renginys vyks virtualioje erdvėje, dalį programos tiesiogiai transliuos portalas LRT.lt. Išsamesnė informacija: https://karjerosdienos.ktu.edu/.
