Pandemijai pakoregavus ne vienos įmonės planus visame pasaulyje, daugelis susidūrė su iššūkiu dirbti nuotoliniu būdu. Pasaulinė statistika rodo, kad net 98 proc. darbuotojų norėtų turėti galimybę dirbti nuotoliniu būdu, tačiau tik 15 proc. sutiktų dirbti iš namų kasdien. Kokia situacija Lietuvoje ir ar nuotolinis darbas taps naująja norma?
Įmonės Lietuvoje teigia, kad net nutraukus karantiną, iki šių metų galo darbuotojai turi galimybę neribotai, pagal poreikius, dirbti iš namų. Pasak „Centric IT Solutions Lithuania“ įmonės vadovo Pauliaus Samoškos, vienas iš pagrindinių iššūkių, kuris šiandien tampa esminiu, nes darbuotojai fiziškai rečiau matosi su kolegomis, tai vidinės komunikacijos bei socializacijos su bendradarbiais trūkumas.
„Įmonėje Kaune, nuo pat įkūrimo pradžios, su Personalo departamentu esame sutarę dėl įmonės vidinės politikos – lanksčių darbo valandų bei darbo iš namų, kad prireikus darbuotojai galėtų dirbti lanksčiai. Standartinėse vidinėse darbo iš namų politikos taisyklėse numatyta, kad darbuotojas iš namų gali dirbti bent 52 dienas per metus, tai suderinus su savo tiesioginiu vadovu“, – pasakoja P. Samoška.
Kadangi bendraujant nuotoliniu būdu didėja galimų klaidų ir nesusikalbėjimo tikimybė, anot P. Samoškos, ypač svarbu stiprinti padalinių vadovų komunikaciją su savo komandomis, kad būtų užtikrintas aiškumas ir visi komandos nariai kasdienes situacijas suprastų bei vertintų vienodai.
Tuo tarpu Irena Jankutė-Balkūnė, „Lietuvos geležinkelių“ (LGT) Personalo direktorė sako, kad ir prieš pandemiją įmonėje kartais buvo dirbama nuotoliniu būdu.
„LGT intensyviai modernėjo ir ruošėsi, nes tai yra labai svarbu darbuotojams. Diegėme naujus bendradarbiavimo įrankius, pavyzdžiui, „Microsoft Teams“, elektroninį parašą ir kitus. Taip pat įmonė turėjo ir sistemą, ir procesą nuotolinio darbo reglamentavimui, o Covid-19 pandemija viską tik pagreitino. Vietoje nuoseklaus kultūros keitimo, 1700 darbuotojų persiorientavo į naują darbo režimą per savaitgalį. Šį „egzaminą“ sėkmingai išlaikėme, vadinasi, buvome pasiruošę“, – sako I. Jankutė-Balkūnė.
Apklausos rodo – apie 80 proc. darbuotojų nori dirbti mišriu būdu
„Centric IT Solutions Lithuania“ atlikta darbuotojų apklausa parodė, kad apie 80 proc. darbuotojų norėtų bent 1-2 dienas per savaitę dirbti nuotoliniu būdu, todėl įmonėje dabar yra dirbama mišriu būdu ir, pasak, P. Samoškos, įmonė taip ketina dirbti ilgą laiką.
LGT grupės įmonės LGT Link atlikto nuotolinio darbo vertinimo rezultatai panašūs – 74 proc. darbuotojų nori dirbti ir iš namų, ir iš ofiso. Tuo tarpu 26 proc. darbuotojų norėtų dirbti tik nuotoliniu būdu. Kasdien eiti į darbą norinčių nebuvo.
Pasak I. Jankutės-Balkūnės, pusiau nuotolinį darbą pozityviai įvertino 88 proc. darbuotojų, tačiau jie pažymėjo, kad yra poreikis bendrauti, palaikyti ryšius su kolegomis gyvai. Kaip didžiausius privalumus darbuotojai išvardijo: dirbama efektyviau, sutaupoma laiko sau ir šeimai, galimybė pasiekti kolegas per „Microsoft Teams“.
Ilguoju laikotarpiu bus taikomas ir labiausiai tinkantis yra mišraus darbo modelis – tokią nuomonę išsakė abiejų įmonių atstovai, kurie spalio 14 dieną dalyvaus Kauno technologijos universiteto rengiamose KTU „WANTed“ karjeros dienose.
Nuotolinis darbas ar bent jau mišri kombinacija tarp darbo iš ofiso, ir darbo iš namų nėra nauja praktika nei Lietuvoje, nei pasaulyje, pasak P. Samoškos.
„Tiesiog, niekada to neakcentavome, nes nebuvo poreikio. Nemanau, kad pereisime prie visiško nuotolinio darbo, bet tikiu, kad ateityje įsitvirtins labiau struktūruotas mišrus darbo modelis, apjungiantis tiek nuotolinį darbą, tiek darbą iš biuro“, – sako P. Samoška.
Nuotolinis darbas pritraukia talentus iš visos Lietuvos
Kaip teigia „Centric IT Solutions Lithuania“ vadovas, IT paslaugų įmonėse didžiąją dalį veiklų galima vykdyti nuotoliniu būdu – karantino metu visi įmonės darbuotojai dirbo tik iš namų. Taip pat šis periodas, anot P. Samoškos, įmonėms įrodė, kad atstumas nėra problema pritraukti bei turėti darbuotojų iš visos Lietuvos.
„Įdarbinimas ar darbo pokalbis nuotoliniu būdu nėra reta praktika, tačiau sėkmingam procesui užtikrinti yra būtinas abiejų pusškinti, kas tai yra – tiek darbdavio, tiek įdarbinamo asmens profesionalumas, patirtis ir bendros pastangos sklandžiai, iš vienos pusės – įtraukti naują žmogų į darbo procesą, supažindinti su įmonės kultūra ir vertybėmis, iš kitos – jas įsisavinti, suprasti keliamus reikalavimus ir prisitaikyti prie įmonėje egzistuojančių darbo santykių bei atmosferos“, – sako P. Samoška.
Pasak I. Jankutės-Balkūnės, darbo kultūra keičiasi – ji modernėja. Šiandieninė situacija labai pakeitė daugumos požiūrį; svarbu ne tik žodis „kabinetas“, o darbo rezultatai, produktyvumas, lyderystė – atsirado mobilios darbo vietos samprata.
„LGT grupėje nuotoliniu būdu vyksta ne tik komandų susirinkimai, bet ir darbo atrankų pokalbiai. Dabar yra galimybė rinktis iš didesnio talentų rato, nepriklausomai nuo to, kur žmogus gyvena. Nuotolinis darbas suteikia daugiau galimybių įvairovei: mažėja absenteizmas, mažiau išteklių sunaudojama ofise, bet tuo pačiu reikia ir didesnių investicijų IT technologijoms, priemonėms, programoms,“ – sako įmonės LGT Personalo direktorė.
Pandemija labai greitai pakeitė žmonių ir įmonių įpročius
Paklaustas apie nuotolinį darbą ir produktyvumą, P. Samoška sako, kad konkrečių pokyčių įmonė nepajuto – jis džiaugiasi, kad kolegos atsakingai žiūrėjo į nuotolinį darbą nuo pat karantino pradžios
„Tai leido išlaikyti produktyvumą ir užtikrinti sklandų darbą. Kai kurie darbuotojai netgi tvirtino, kad dirbdami iš namų jie buvo žymiai produktyvesni. Keletas jų sugebėjo darbą suderinti ir su mokymais, išklausyti papildomus kursus, gauti sertifikatus ir pakelti savo kvalifikaciją“, – pasakoja P. Samoška.
Iš įmonės perspektyvos, anot pašnekovo, nuotolinis darbas yra sveikintinas, tačiau jis turi būti subalansuotas tiek įmonės, tiek darbuotojų atžvilgiu.
„Jeigu karantinas mus išmokė dirbti iš namų, tai pokarantininis pasaulis reikalauja išmokti dirbti mišriai. Jau dabar akivaizdu, kad nemaža dalis žmonių rinksis gerokai daugiau laiko praleisti dirbant nuotoliniu būdu. Vadinasi, teks išmokti dirbti kartu su tais, kurie dirba biure, ir su tais, kurie dirba iš namų ar kitų vietų“, – aiškina jis.
Kaip didžiausius nuotolinio darbo privalumus jis išskiria: didesnė laisvė dienos laikotarpiu, mažiau laiko praleista kamščiuose – daugiau laiko šeimai ir sau.
„Mums kaip įmonei darbuotojų savijauta yra labai svarbu. Karantino metu visi darbuotojai buvo aprūpinti priemonėmis ir sprendimais, kurie sudarė galimybes sklandžiai dirbti iš namų. Tačiau iki pandemijos pradžios nedaug darbuotojų naudojosi tokia galimybe. Pandemijos laikotarpis labai greitai pakeitė per daugelį metų susiformavusius žmonių ir įmonių įpročius. Biuras buvo ne tik pagrindinė darbo, bet ir socializacijos su kolegomis vieta, įvairūs įmonės renginiai taip pat vykdavo čia“, – sako P. Samoška.
Didžiausia Baltijos šalyse studentų, absolventų ir įmonių atstovų kontaktų mugė – KTU „WANTed“ karjeros dienos 2020 – jau spalio 14 dieną. Šiemet renginys vyks virtualioje erdvėje, jo konferencija ir forumas bus tiesiogiai transliuojami portale LRT.lt
