KTU tyrimas: kuo patrauklus ir rizikingas skaitmeninio klajoklio gyvenimo būdas?

Remiantis „The Guardian“ paskelbta informacija, 2023 metais visame pasaulyje buvo užfiksuota 40 milijonų skaitmeninių klajoklių. Prognozuojama, kad iki 2030 metų šis skaičius gali išaugti iki 60 milijonų. Kodėl darbuotojai nori tapti skaitmeniniais klajokliais, kokie tokio gyvenimo būdo privalumai ir į ką reikia atkreipti dėmesį?

Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Žmonių išteklių vadybos (ŽIV) studijų programos studentė Eglė Šimonytė, kuriai vadovavo to paties fakulteto profesorė Živilė Stankevičiūtė.

Kas tie skaitmeniniai klajokliai?

Nešiojamas kompiuteris, mobilusis telefonas ir interneto ryšys yra pagrindiniai jūsų darbo įrankiai. Jūs norite dirbti, bet kartu ir pažinti kitas kultūras bei keliauti po pasaulį. Svajojate pradžioje dirbti iš Londono, po pusmečio planuotumėte kraustytis į Niujorką, o dar po metų jūsų pageidaujama gyvenamoji ir darbo vieta būtų Bankokas.

Jeigu renkatės gyvenimo būdą, suteikiantį galimybę derinti darbą su nuolatiniu keliavimu, nes nėra prisirišimo prie vienos nuolatinės gyvenamosios vietos, tuomet jus galima vadinti skaitmeniniu klajokliu.

Terminą „skaitmeninis klajoklis“ išpopuliarino Tsugio Makimoto ir David Manners, kurie knygoje „Digital Nomad“, išleistoje 1997 m., teigia, jog naujos technologijos leis žmonėms grįžti į klajoklišką būseną ir dirbti iš bet kurios pasaulio vietos.

Mobilus darbas, darbas nuotoliniu būdu, pasitelkiant internetą, keliavimas bei pasaulio tyrinėjimas yra keturi pagrindiniai skaitmeninį klajoklį apibūdinantys bruožai.

Skaitmeniniais klajokliais dažniausiai tampa darbuotojai, nuotoliniu būdu dirbantys tarptautinėse įmonėse, kurie gali dirbti iš bet kurios pasaulio vietos. Taip pat tai gali būti ir laisvai samdomi specialistai (angl. freelancer), teikiantys paslaugas pagal klientų poreikius, arba pradedantieji verslininkai ir startuolių steigėjai.

Skaitmeninio klajoklio portretas

Sparti technologijų plėtra ir palankesnės mobilumo sąlygos sudaro idealią aplinką skaitmeninių klajoklių skaičiaus augimui. Be to, reikšmingą poveikį skaičiaus augimui turėjo ir per pasaulį nuvilnijusi COVID-19 pandemija.

Kaip jau minėta, 2023 m. skaitmeninių klajoklių skaičius siekė 40 milijonų. „Forbes“ duomenims, nuo 2019 m. iki 2022 m. skaitmeninių klajoklių bendruomenė išaugo 131 proc., tai reiškia, kad nuo pandemijos pradžios skaičius padidėjo trigubai. Tačiau nuo 2022 metų augimo tempas sulėtėjo iki beveik 2 procentų kasmet. Atkreiptinas dėmesys, kad 56 proc. klajoklių bendruomenės sudaro vyrai. „MBO Partners“ duomenimis, didžioji klajoklių dalis – 37 proc., priklauso tūkstantmečio kartai, gimusiai 1980-1996 metais. Tuo trapu X kartos atstovai, gimę 1965-1980 metais, sudaro apie 27 proc. klajoklių visumos. Priešingai nusistovėjusiems stereotipams „Forbes“ pastebi, kad dauguma skaitmeninių klajoklių, sudarančių 58,8 proc. yra susituokę arba gyvena su partneriais, o beveik pusė jų – 48,3 proc. augina vaikus iki 18 metų. Tarp populiariausių šalių, kurias renkasi skaitmeniniai klajokliai, yra Malta, Portugalija, Ispanija, Tailandas, Argentina ir Meksika.

Motyvai – asmeninė laisvė, noras ištrūkti

KTU prof. Ž. Stankevičiūtė atkreipia dėmesį, kad mokslinėje literatūroje minima daugybė veiksnių, darančių įtaką sprendimui tapti skaitmeniniu klajokliu.

Kitas tokį pasirinkimą lemiantis veiksnys – noras ištrūkti iš tradicinio darbo modelio. Skaitmeniniai klajokliai siekia išvengti kontrolės ir nelankstaus darbo grafiko, kuris dažnai apibrėžiamas valandomis „nuo 9 iki 17“. Jie siekia panaikinti ribas tarp asmeninio gyvenimo ir darbo, parodydami, kad darbas gali būti toks pat malonus kaip ir laisvalaikis. Darbas suprantamas ne kaip „prievolė dirbti ir išgyventi“, bet kaip vidinė motyvacija ir pasitenkinimas, leidžiantis suderinti darbą su kelionėmis ir įvairiomis laisvalaikio veiklomis.

Didesnis užmokestis nežavi

Skaitmeninius klajoklius motyvuoja lankstumas, leidžiantis dirbti bet kur ir bet kada. Jie patys planuoja savo dienotvarkę ir darbo tvarkaraščius, organizuoja keliones ir darbo valandas pagal asmeninius prioritetus. Ne ką mažiau svarbus jiems ir savarankiškas sprendimų priėmimas, leidžiantis kardinaliai keisti jų gyvenimą, nes darbine prasme jie neturi griežtų suvaržymų, yra nuo nieko nepriklausomi, savarankiški ir patys atsakantys už savo veiksmus.

Didesnis darbo užmokestis nėra pagrindinis motyvas renkantis skaitmeninio klajoklio kelią, nes skaitmeniniai klajokliai įprastai siekia tokių pajamų, kurios leistų jiems jaustis ekonomiškai laisviems. Kur kas labiau juos motyvuoja galimybė valdyti savo sėkmę ir aktyviai siekti jos įgyvendinimo.

KTU ŽIV programos studentė E. Šimonytė atliko interviu su aštuoniais skaitmeniniais klajokliais iš Lietuvos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos ir kitų šalių, siekdama išsamiau išanalizuoti motyvus, dėl kurių žmonės tampa skaitmeniniais klajokliais.

Darbas – be rutinos

Pasak prof. Ž. Stankevičiūtės, viena esminių verčių yra susijusi su asmenine laisve ir galimybe priimti sprendimus, pasirenkant įkvepiančią savo svajonių šalį ar miestą, iš kur norite dirbti.

„Galimybė pasinerti į naują aplinką, ištrūkti iš įprastos rutininės bei puikiai pažįstamos kasdienybės bei pažinti skirtingas kultūras, išmokti naujų kalbų, tobulinti bendravimo įgūdžius, ar atsisakyti stereotipinio mąstymo yra ne tik trumpalaikės, bet ir ilgalaikės skaitmeninio klajoklio gyvenimo būdo vertės, kurios neabejotinai pravers karjeros kelyje“, – yra įsitikinusi profesorė.

I. Šimonytė pastebėjo, kad didžiausias privalumas būnant skaitmeniniu klajokliu – nauji potyriai įvairiose pasaulio vietose bei susipažinimas su įvairiomis kultūromis.

„Tyrimo metu skaitmeniniai klajokliai pabrėžė, kad vertina galimybę dirbdami keliauti ir atrasti dar nematytus pasaulio kampelius. Tuo pačiu tyrimas atskleidė, kad lankstumas, laisvė, finansinis naudingumas ir savarankiškumas išlieka svarbūs šio gyvenimo būdo privalumai. Be to, rutinos nebuvimas ir galimybė neieškoti naujo darbo kaskart persikeliant iš vienos šalies į kitą, taip pat suteikia tam tikrus privalumus“, – pastebėjimus vardija tyrimą atlikusi KTU studentė.

Laukia ir daugybė iššūkių

„Būdamas skaitmeniniu klajokliu galite kurti gyvenimą pagal savo norus ir gyventi pasirinktoje vietoje, pasinaudojant puikiomis mokymosi galimybėmis, patiriant asmeninį augimą ir įkvėpimą. Tačiau šis gyvenimo būdas taip pat kelia tam tikrų iššūkių“, – sako E. Šimonytė.

Anot jos, pagrindinis iššūkis su kuriuo susiduria skaitmeniniai klajokliai – vienišumo jausmas ir šeimos ilgesys. Tai reiškia, kad buvimas toliau nuo artimųjų ir draugų, neretai padidina vienišumo jausmą ir gali daryti įtaką jų tolimesniam ryšių palaikymui.

„Skaitmeniniai klajokliai pažymėjo, kad dirbant tokiomis sąlygomis yra sunku palaikyti santykius su kolegomis, taipogi jaučiamas neformalaus bendravimo trūkumas. Kalbant apie ilgalaikius santykius, nepastovi gyvenamoji vieta taip pat apsunkina jų išlaikymą. Be to, nepastovi gyvenamoji vieta sukelia tokias problemas kaip sudėtingesnė sveikatos priežiūra ir nuolatinės paieškos dėl naujos gyvenamosios vietos“, – tikina tyrimą atlikusi KTU studentė.

Nors neretai skaitmeninio klajoklio gyvenimo būdas yra pateikiamas kaip gyvenimas be trikdžių, tyrimas parodė, kad skaitmeninių klajoklių dinamiškame gyvenime taipogi tenka susidurti su iššūkiais, reikalaujančiais kantrybės ir pasirengimo.

Laisvę, lankstumą, galimybę savarankiškai pasirinkti keliavimo kryptį ir išvengti rutinos neretai užgožia tokios neigiamos pusės kaip vienišumo jausmas, šeimos ilgesys, sudėtingesnis santykių užmezgimas ir jų palaikymas bei problemos su sveikatos priežiūra.

Nepaisant to, skaitmeniniai klajokliai rekomenduoja ir kitiems išbandyti šį gyvenimo būdą, kupiną pokyčių ir dinamikos. Tačiau jie taip pat pabrėžia, kad tai nėra paprastas gyvenimo būdas ar hobis, o rimtas požiūris į naują gyvenimo etapą.