KTU tyrėja: kaip nesuvalgyti planetos?

Rūta Pelikšienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto sociologijos mokslo krypties doktorantė, Mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ narė.

Klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas jau seniai nebėra tik tolimos ar mažai girdėtos grėsmės. Šie reiškiniai reikšmingai keičia mūsų gyvenimus jau dabar. Nesiimdami reikšmingų veiksmų, netolimoje ateityje sulauksime dar daugiau neigiamų padarinių, paliesiančių bene kiekvieną gyvenimo aspektą. Todėl nenuostabu, kad apie būdus ir kelius kovoti tiek su klimato kaitos, tiek su biologinės įvairovės mažėjimo keliamais padariniais diskutuoja ne tik mokslininkai, bet ir politikai.

Šių metų lapkritis ypatingas tuo, kad vyko net dvi aukščiausio lygio tarptautinės klimato kaitos tematikai skirtos konferencijos, sutraukusias šimtus delegatų iš viso pasaulio: mokslininkų, politikų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, žurnalistų ir kitų suinteresuotų pusių.

Mėnesio pradžioje delegatai rinkosi į Kalyje, Kolumbijoje vykusią Jungtinių Tautų (JT) Biologinės įvairovės konferenciją (angl. UN Biodiversity Conference of the Parties, COP16). Vos šiai pasibaigus, prasidėjo JT klimato kaitos konferencija (COP29) Baku, Azerbaidžane.

COP susitikimų metu susitinka įvairių grupių, nuomonių, interesų atstovai iš skirtingų šalių, todėl šios konferencijos tampa nepamainoma ir itin svarbia platforma siekiant bendrų tikslų kovoje su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu. Nors pagrindinės šiemet vykusių konferencijų temos – skirtingos, tačiau jos neišvengiamai susijusios. Viena iš svarbiausių, nors dažnai ir nutylimų, sąsąjų – maisto tema.

Biologinė įvairovė svarbine tik gamtai

Biologinės įvairovės apsauga apima ne tik laukinės gamtos, gyvūnų ar augalų apsaugą. Įvairovė yra labai svarbi užtikrinant maisto sistemų saugumą. Maisto sistemos – tai globalūs ir itin kompleksiški tinklai, apimantys maisto gamybos ir vartojimo procesus nuo ūkio iki stalo. Biologinės įvairovės ryšys su maisto sistemomis yra ypač svarbus.

Tai, ką mes gaminame ir valgome, reikšmingai keičia planetos biologinę įvairovę. Plečiami gyvulininkystei reikalingi žemės plotai, kertami miškai, žemės ūkyje naudojami pesticidai, naikinamos natūralios ekosistemos ženkliai prisideda prie gyvūnų ir augalų rūšių nykimo ir skurdina biologinę įvairovę globaliu mastu.

Siekiant užtikrinti, kad maisto sistemos būtų saugios, atsparios ir galėtų išmaitinti augančią populiaciją, biologinė įvairovė yra kritiškai svarbi. Šią svarbą galima iliustruoti keletu pavyzdžių. Pavyzdžiui, sveikam dirvožemiui užtikrinti būtina bakterijų, grybų ir įvairių mikroorganizmų įvairovė. Didžiosios dalies maistinių kultūrų dauginimuisi būtini apdulkintojai vabzdžiai, tad jų nykimas tiesiogiai paveikia maisto sistemas.

Kuo biologinė įvairovė žemės ūkyje mažesnė, tuo daugiau toksiškų pesticidų reikia apsiginti nuo kenkėjų. Biologinė įvairovė taip pat yra būtina siekiant didinti maisto sistemų atsparumą klimato kaitos sukeltiems reiškiniams, pavyzdžiui, sausroms ar potvyniams.

COP16 konferencijoje daug dėmesio skirta aptarti progresą, siekiant 2022-aisiais priimtame Kunmingo ir Monrealio pasaulinėje biologinės įvairovės susitarime (angl. Kunming-Montreal Global Biodiversity Framework) įvardintų siekių. Šis susitarimas vadinamas istoriniu dėl ambicingų tikslų siekiant apsaugoti planetos biologinę įvairovę.

Pavyzdžiui, iki 2030 metų užtikrinti, kad beveik trečdalis pažeistų sausumos, vidaus vandenų, jūrų ir pakrančių ekosistemų būtų veiksmingai atkurtos, o trečdalis sausumos, vidaus vandenų, jūrų ir pakrančių plotų – apsaugoti.

Todėl nestebina ir tai, kad maisto sistemų pokyčiai taip pat netapo ir svarbia COP16 konferencijos tema. Kita vertus, vienu iš reikšmingesnių šios konferencijos pasiekimų galima įvardyti aiškiai deklaruotą sąsąją tarp biologinės įvairovės ir klimato kaitos, bei poreikio apie šias glaudžiai tarpusavyje susijusias problemas kalbėti kartu.

Klimato kaita ir tvarumas lėkštėse

Į COP29 konferenciją Baku dalyviai rinkosi diskutuoti apie klimato kaitą. Pagrindiniu konferencijos akcentu ir svarbiausia tema tapo kalbos apie finansus – kaip ir kas turėtų finansuoti klimato politikos priemones, skirtas pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus. Tačiau diskutuota ir daugeliu kitų temų, kurioms skirtos atskiros konferencijos dienos. Viena iš tokių dienų buvo skirta „Maisto, žemės ūkio ir vandens“ temai.

Maisto sistemos yra ypač svarbios klimato kaitos kontekste. Šiemet paskelbtoje JT Darnaus vystymosi tikslų ataskaitoje nurodoma, kad maisto sistemos sukuria trečdalį visų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų  emisijų. Gyvulininkystės sektorius sudaro apie 60 procentų šio skaičiaus. Todėl siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir spręsti klimato kaitos problemas yra būtina mažinti priklausomybę nuo gyvūninės kilmės maisto ir transformuoti dabartines maisto vartojimo praktikas.

Specialioje JT Aplinkos programos ataskaitoje, paskelbtoje 2023 metais, prognozuojama, kad iki 2050 metų pasaulinis mėsos vartojimas augs mažiausiai 50 procentų. Augantis mėsos poreikis pasauliniu mastu lemia vis didesnių žemės plotų poreikį, natūralių buveinių nykimą bei ekologinę taršą. Tai turi itin neigiamą poveikį tiek kalbant apie klimato kaitos, tiek apie biologinės įvairovės problemas.

Tačiau pasaulio lyderiai COP29 susitikime nepasinaudojo proga pasiekti proveržio šioje srityje. Ryškiausiu pasiekimu maisto sistemų temoje galima laikyti naujai sukurtą „Baku Harmoniya klimato iniciatyvą ūkininkams“.

Šia iniciatyva siekiama suteikti platformą bendradarbiavimui, gerinti sąlygas investuoti į maisto sistemų pertvarkas viešojame ir privačiame sektoriuose, bei remti klimato kaitai atsparių kaimų ir kaimo bendruomenių plėtrą. Nė vienas iš šių deklaruojamų siekių nėra pakankamai ambicingas ar nukreiptas į reikalingo masto maisto sistemų pokyčių skatinimą.

Kaip nesuvalgyti planetos?

Tad kaip nesuvalgyti planetos, susiduriant su klimato kaitos bei biologinės įvairovės nykimo problemomis ir vis dar menku pasaulio lyderių dėmesiu maisto sistemų pokyčiams? Belaukiant pasaulinių ir sisteminių pokyčių, svarbu prisiminti, kad maisto sistemų transformacija turi vykti visais lygmenimis, todėl prasminga imtis asmeninių sprendimų.

Jau minėtoje 2023 metais paskelbtoje JT specialioje ataskaitoje pabrėžiama, kad dauguma žmonių vartoja gyvūninius produktus dėl jų skonio. Tokiam vartojimui pakeisti pakanka asmeninio apsisprendimo, pavyzdžiui, atsisakyti gyvūninės kilmės maisto kartą ar du per savaitę. Be to, subalansuota augaliniu maistu paremta mityba ne tik yra palanki aplinkai ir planetai, tačiau ir sveikatai.

„EAT-Lancet“ komisijos paskelbtoje ataskaitoje skaičiuojama, kad pasaulinio masto perėjimas prie augaliniu maistu paremtos mitybos leistų išvengti apie 11 milijonų mirčių per metus.

Prisidėti prie globalių maisto sistemos pokyčių galima ir kitaip. Pavyzdžiui, nešvaistant maisto. Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatas (angl. Secretariat of the United Nations Framework Convention on Climate Change (UNFCCC)) skelbia, kad iššvaistytas maistas ir maisto atliekos sukuria iki 8–10 procentų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų  emisijų. Tai – beveik penkis kartus daugiau, nei aviacijos sektorius. Todėl net ir nepereinant prie augalinės mitybos galima ženkliai prisidėti prie planetos gerovės.

Klimato kaitos ir biologinės įvairovės problemų sprendimas yra mūsų rankose. Ir lėkštėse.