„Dainavimas chore – ne vien repeticijos ir koncertai. Su kiekviena karta ansambliečiai puoselėja vis turiningesnes tradicijas, traukia liaudiškas dainas, šoka šokius. Džiaugiamės, kad išsaugojome nemunietišką dvasią, mūsų susibūrimuose užaugo vaikai, kurie, nori ar nenori, visą vaikystę turėjo klausytis mūsų dainų“, – šypsosi D. Krikščiūnienė.
Pasak tautinio meno ansamblio veteranės, didžiausias malonumas ir pasididžiavimas – dėvėti tautinius drabužius. Jie ne tik suburia, padeda pasijausti tikru lietuvaičiu, bet ir puošia. Juos dėvėdami ansambliečiai stebina ir užsieniečius.
„Kelionėse ne kartą patyrėme, kad kitų šalių klausytojai paprašo kartu nusifotografuoti su tautiniais rūbais vilkinčiomis choristėmis. Juos žavi rūbų spalvos, juostos ir vasariškiems koncertams nusipinti gėlių vainikėliai“, – pasakoja D. Krikščiūnienė.