Kiekvienais metais Austrijoje apsilanko apie 40 milijonų turistų, o viena iš populiariausių lankytinų vietų – Kremsas – miestas, esantis šalia Dunojaus. Šio miesto gyventojai nuolat ieško būdų, kaip pritraukti dar daugiau turistų, o Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) elektronikos inžinerijos magistras Mindaugas Punys sukūrė virtualios realybės žaidimą, skatinantį domėtis šio miesto istorija.
„Mokytis žaidimų kūrimo pradėjau Austrijoje, „Erasmus+“ projekto metu, o tai privertė išlipti iš komforto zonos, tačiau tikiu, kad iššūkiai žmogų tik sustiprina. Kaskart su jais susidūrus, reikėtų neišsigąsti, o paklausti savęs: „Kas kitas, jei ne Tu?“, – kalba Mindaugas, KTU elektronikos inžinerijos magistras.
Į savo studentišką dieną jis stengėsi sutalpinti daugybę veiklų, todėl padeda kitiems studentams rasti savo kelią ir dirba įterptinių sistemų programuotoju.
Studijų metu M. Punys dalyvavo BIP Virtualios realybės ( angl. Virtual Reality Marketing) projekte, vykusiame Kremse. Šio projekto tikslas – pritraukti turistus į miestą, naudojant virtualią ir papildytą realybę, tad kartu su komanda teko vystyti virtualios realybės žaidimo idėją ir sukurti jo prototipą.
„Sukūrėme siaubo žaidimą, skirtą vaikams. Žaidimo tikslas – ne išgąsdinti, kaip galėtų pasirodyti, o paskatinti tyrinėti ir domėtis Kremso istorija, kuri tikrai turi, ką papasakoti“, – tikina KTU magistras.
Projekto metu M. Punys praplėtė ne tik žinių bagažą, bet ir susipažino su naujais žmonėmis, kurie tapo draugais. „Šis iššūkis – nuostabi patirtis, kurios metu susipažinau su daugybe žmonių, galėjau išbandyti save virtualios realybės žaidimų kūrimo srityje ir aplankyti dar nematytą šalį – Austriją“, – šypsosi KTU absolventas.
Neatsiejama kelionės į Austriją dalis – pažintis su šios šalies kultūra, o pačiam Mindaugui teko daug važinėtis dviračiu po nuostabius Dunojaus slėnius.
„Džiaugiausi pasakišku Austrijos peizažu ir aplankiau istorinio paveldo objektus. Taip pat susipažinau su Austrijos vyndarystės tradicijomis ir žmonėmis, kurie jas puoselėja“, – įspūdžiais dalijasi vaikinas.
Naujas galimybes vaikinui atvėrė magistrantūros studijas. Pabaigus Automatikos ir valdymo bakalauro studijas Mindaugas žinojo, kad nori toliau tęsti studijas KTU, tik dar nežinojo, kokia kryptimi norėtų sukti. Bičiulio patarimas atvedė Mindaugą išsvajotų pokyčių link ir vaikinas liko studijuoti.
„Tą vasarą po studijų mąsčiau, kad noriu pokyčių, bet dar nežinojau, kokių. Bičiulis pastūmėjo link elektronikos inžinerijos, kuris dar studijuodamas automatiką ir valdymą įsidarbino įterptinių sistemų programuotoju. Jis mane atviliojo į elektronikos inžineriją, o aš jį paskatinau rinktis KTU“, – šypsosi Mindaugas.
Universitete sukauptos žinios M. Puniui praverčia labai netikėtose situacijose, o viena iš jų – noras pasidalinti patirtimi su kitais studentais. Dalydamasis žiniomis su kitas, jis įsitikino, kaip svarbu mokytojui ir mokiniui užmegzti pastovų kontaktą.
„Studentams stengdavausi paaiškinti pačios problemos esmę, ko tikisi iš jų dėstytojai bei stengtis paskatinti judėti teisinga kryptimi“, – dalijasi M. Punys, buvęs „GUIDed“ mentorystės programos fizikos modulių mentorius.
Dažniausiai studentai kreipdavosi dėl probleminio kursinių darbų mokymosi, nes nežinodavo, kaip spręsti abstrakčias ir neapibrėžtas problemas. Didžiausią iššūkį Mindaugui kėlė komunikacijos ypatybės.
„Susitikus dar nei karto nematytą žmogų, nesupranti, ko jis nežino ir kokiu būdu jam padėti galima geriausiai. Dažnai likdavo nepasitenkinimo jausmas dėl to, kad neturėjau galimybės pasiruošti ir įsigilinti į konkrečius studento klausimus. Tad norėdamas išspręsti šią problemą, ieškojau būdų, kuriais galėčiau augti kaip asmenybė toliau“, – atkreipia dėmesį KTU magistras.
Įstojus į magistrantūros studijas, Mindaugas prisijungė prie kitos KTU ugdymo programos – „GIFTed masters“ bei pradėjo praktiką įmonėje „Teltonika Telematics“.
„Visą laiką KTU ugdymo programos man atrodė kaip nuostabi galimybė papildomai tobulėti. Nuostabu pasisemti patirties iš žmonių, įveikusių įvairius iššūkius, augusius kaip vadovais ir lyderiais“, – teigia M. Punys.
Visos ugdymo programos metu Mindaugas tobulėjo ne kaip vadovas, sugebantis skirstyti darbus ar parinkti teisingus finansinius sprendimus, bet kaip lyderis, galintis padėti, suprasti ir motyvuoti kitus.
„Įgytų žinių įtakos dažniausiai nepajunti, nes jos yra tik laiptelis, kuris padėjo įgyti tolimesnes žinias. Vis dėl to kartais pastebi pažįstamas struktūras ar požymius, apie kuriuos sužinojau“, – pažymi vaikinas.
Pasibaigus Mindaugo praktikai įmonėje „Teltonika Telematics“, jis ten liko dirbti įterptinių sistemų programuotoju. Darbe jam labiausiai patinka dinamiškumas ir įvairovė – kiekviena Mindaugo darbo diena – skirtinga ir reikalauja tiek loginio mąstymo analizuojant programinį kodą, tiek minkštųjų įgūdžių diskutuojant ir dirbant su kolegomis.
„Dinamiško darbo pobūdis suteikia intelektualinio pasitenkinimo. Svarbi darbo dienos dalis – komandinis darbas: pakeitimų derinimas su kolegomis, konsultavimas ir naujų idėjų vystymas“, – sako M. Punys.
Kalbėdamas apie programuotojų poreikį inžinerijoje, vaikinas mano, kad technologinė pažanga stumia elektronikos inžineriją į priekį, tad šiandien iš elektronikos inžinierių, siekiančių dirbti įterptinių sistemų programuotojais, tikimasi žinių objektinio programavimo srityse.
„Elektronikos programavimas keliasi vis į aukštesnį lygmenį ir žemo lygio programavimo kalbos bei procedūrinis programavimas tampa praeitimi. Dabar versle skatinama domėtis ne tik mikroprocesoriais, bet ir operacinių sistemų struktūra ir savybėmis“, – atkreipia dėmesį M. Punys.
