CERN, kaip niekur kitur Žemėje, pastebimi beveik šviesos greičiu vykstantys dalelių susidūrimai, ar kabeliai, kurie gali nusidriekti iki Saulės ir atgal. Šioje organizacijoje, turinčioje didžiausią pasaulyje branduolinės ir dalelių fizikos laboratoriją, suteikiamos galimybės tobulėti ir ekonomika besidomintiems studentams.
Kauno technologijos universitetas (KTU) Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijai (angl. „European Organisation for Nuclear Research“ (CERN)) priklauso nuo 2018 metų. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje vykdomi fizikiniai eksperimentai, kuriami inovatyvūs įrenginiai spartesniam ligų diagnozavimui ir gydymui. Taip pat suteikiamos sąlygos tobulėti įvairių sričių mokslininkams ir studentams.
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) magistrantas Arnas Švenčionis iš vizito CERN parsivežė platesnį požiūrį apie supančią aplinką ir jos kompleksiškumą.
„Vizito metu CERN labiausiai sužavėjo pasiekimais fizikos srityje ir didžiausiu pasaulyje dalelių greitintuvu, kuris suteikia mokslininkams galimybę tyrinėti elementariąsias daleles, sudarančias visatą, jų savybes ir elgesį“, – prideda Arnas.
A. Švenčionis studijuoja Inovacijų valdymą ir antreprenerystę – studijų programą, kurioje integruotas išvažiuojamasis vizitas į didžiausios pasaulio laboratorijos CERN Inovacijų centrą Šveicarijoje. Arnas pasinaudojo šia galimybe išvykti į Šveicariją ir pagilinti žinias žiedinės ekonomikos srityje.
„Grupę, su kuria keliavome, sudarė įvairių kompetencijų turintys specialistai – nuo psichologų iki inžinierių. Visi kartu klausydamiesi paskaitų ir turėdami galimybę patys prisidėti prie CERN bandymų, organizuojamų kūrybinėse dirbtuvėse, geriau supratome mūsų aplinkos neapibrėžtumą ir kompleksiškumą“, – pastebi vaikinas.
Šios kelionės metu siekiama studentus supažindinti su organizacijos veikla, žiedine ekonomika ir branduolinių produktų kūrimu.
„Programos metu kartu su dešimties kursiokų komanda vykome į Ženevoje esančią CERN būstinę. Ten klausėmės įdomių paskaitų apie CERN, turėjome ekskursiją po žeme, kurios metu dėl tuo metu vykusių eksperimentų dalelių greitintuvo išvysti negalėjome, bet savo įrenginiais bei turimu metalu jautėme jo magnetinį lauką“, – įspūdžiais dalijasi A. Švenčionis, kuris dar pirmaisiais magistrantūros studijų metais apsilankė CERN.
Nuo kelionės į CERN jau prabėgo daugiau nei vieneri metai, o šiuo metu Arnas baiginėja magistrantūros studijas ir dirba programinės įrangos inžinieriumi Skandinavijos šalių banke „Danske Bank“.
Dirbdamas programinės įrangos inžinieriumi, Arnas kuria vidines sistemas, vienijančias darbuotojus į bendruomenes įmonės viduje.
Jis – mažos komandos dalis, kurios pagrindiniai klientai – patys darbuotojai.
„Mūsų komandos sukurtos sistemos palengvina darbuotojams užduotis. Pavyzdžiui, visai neseniai išleidome vidinę renginių sistemą, kurioje darbuotojai gali kurti mokymus ar renginius. Į juos gali registruotis kiti darbuotojai, dirbantys „Danske Bank“, – sako vaikinas.
Kuriant vidines sistemas, įmonėje skatinamas bendradarbiavimas, bendravimas ir apsikeitimas gerosiomis praktikomis.
„Daug kalbame apie inovacijas, technologijas, dirbtinį intelektą. Manau, kad nereikėtų pamiršti ir „minkštosios“ inovacijų pusės – mokėti pristatyti naujoves taip, kad suprastų kiekvienas darbuotojas ir nebijotų jomis naudotis“, – apie kompetencijų poreikį kalba Arnas.
„Danske Bank“ KTU magistrantas siekia suderinti abi savo profesijas – tiek bakalauro studijų metais, tiek magistrantūros studijų metais įgytas žinias ir kompetencijas. Studijuodamas Inovacijų valdymą ir antreprenerystę, jis pasisėmė ne tik žinių, bet ir platesnį mąstymą, kurį stengiasi pritaikyti darbe.
„Siekiu užpildyti ne tik savo programinės įrangos inžinieriaus rolę, bet prisidėti ir „minkštojoje“ pusėje planuojant projektus, jų žingsnius ir komandos tikslus. Išsiugdžiau kritinį mąstymą, todėl perskaitęs naujus mano skyriaus strategijos tikslus, aptariau juos su darbuotojais ir įvertinęs, kas mums netinka, rekomendavau pokyčius“, – teigia A. Švenčionis.
Arnas įsitikinęs, kad nesvarbu ar studijose, ar darbe – visur reikia ateiti su nusistatymu mokytis dėl savęs ir būti atviru naujoms idėjoms. „Labiausiai džiugina tai, kad magistrantūros studijos išpildė šį mano norą. Sutikau ne vieną draugą, kurio požiūris sutampa su mano, o kadangi mūsų visų bakalauro išsilavinimas skirtingas – vieni psichologai, kiti filologai, o dar kiti – IT specialistai, galime mokytis ir vienas iš kito“, – pastebi KTU studentas.
Siekdamas gilesnio ekonomikos, verslo aplinkos ir inovacijų supratimo, A. Švenčionis domisi startuoliais. Studijų metu vaikinas susipažino, kad ši verslo rūšis – be galo svarbi ekonomikos dalis, kuri skatina technologijų tobulėjimą ir daro spaudimą didiesiems rinkos žaidėjams.
„Deja, startuoliai dažnai žlunga, bet be jų, vargu, ar mūsų jau turimi sprendimai tobulėtų, nes jie tiki savo sprendimais, ieško naujų finansavimo šaltinių, kurį pritraukia per investuotojus ar rizikos kapitalus“, – pažymi jis.
Ateityje Arnas kartu su draugais norėtų įkurti startuolį, tačiau šiandien visi ištekliai skiriami darbui ir studijoms. Dėl to dabar vaikinas daugiausiai dėmesio skiria ryšių užmezgimui startuolių įkūrėjų susibūrimų metu bei mezga pažintis prisidėdamas prie KTU programos „GIFTed masters“.
„Prieš keletą metų tinklalaidėje girdėjau vieno žmogaus mokymosi strategiją – mokėti įvairių sričių ekspertams už valandos diskusiją, kuriose jie papasakotų apie savo patirtis veiklose, nes ši patirtis – aukso vertės. Tik magistro studijose supratau, kad dėstytojai šia auksine patirtimi dalijasi nemokamai, todėl programos metu klausydamas savo srities profesionalų, siekiau pasiimti kiek įmanoma daugiau, siekiant tobulėti “, – pastebi A. Švenčionis.
