„Lietuvoje turiu gerų draugų – jie labai paslaugūs ir draugiški. Man labai smagu, kai vietiniai užsieniečiams rodo naujas vietas ir džiaugiasi jų reakcija“, – sako Malak Bakkour iš Libano, ką tik atsiėmusi KTU Mechatronikos magistro diplomą. Šiuo metu jauna specialistė ieško darbo Lietuvoje ir laukia praktikos Jungtinėje Karalystėje.
Nors Malak ir pasiilgsta savo šeimos, draugų, likusių jos gimtajame Danniyeh mieste, ir tradicinio libanietiško maisto – ypač ryžiais įdarytų vynuogių lapų – ji džiaugiasi Lietuvoje praleistu laiku.
„Sužinojau, kad libanietiškas maistas yra rūgštus. Niekada to nepastebėjau, tačiau mano draugas lietuvis, išbandęs mūsų tradicinio maisto, sakė, kad jam per rūgštu. Kai pirmą kartą atvykau į Kauną mano dėmesį patraukė šakotis. Labai skanus”, – šypsosi mechanikos inžinierė.
Anot Malak, lyginant su Libanu, Lietuvoje nėra brangu gyventi. Be to, ir turistams šalis nebrangi. Prasidėjus ekonominei krizei Libane, šalies valiutos kursas sumažėjo, todėl turistams šalyje nėra brangu, skirtingai nei vietiniams gyventojams.
„Man patinka gyventi Kaune. Ypač man patinka, kad mieste tiek daug gamtos – tai labai ramina. Be to, čia nesunku pritapti ir nebrangu. Stebina tai, kad dauguma mano amžiaus žmonių kalba angliškai, todėl lengva bendrauti“, – sako Malak.
– Kaip pasirinkote inžinerijos studijų kryptį?
– Nuspręsti, kokią studijų programą rinktis bakalauro studijoms, man padėjo konsultacijos universitete Libane. Man visada patiko fizika ir robotai, todėl pasirinkau mechanikos inžineriją, kad daugiau sužinočiau apie mechanizmus.
– O kas lėmė, kad pasirinkote Kauno technologijos universitetą?
– KTU man rekomendavo draugas, o tada pasidomėjau ir pati. Kadangi KTU yra vienas iš geriausių technologinių universitetų regione, be to – nebrangus – manau, kad tai buvo puikus pasirinkimas. KTU sistema paprasta, čia lengva pateikti prašymus studijuoti. Be to, mane motyvavo tai, kad bendrabučiai yra prie pat fakulteto.
– Kas labiausiai patiko studijuojant KTU?
– Labiausiai man patiko tai, kad studijose turėjome praktinę dalį bei galimybę pritaikyti teorijos užsiėmimuose įgytas žinias. Patiko ir tai, kad seminarus vedė lektoriai, dirbantys įmonėse bei specialistai iš užsienio.
Mane sužavėjo Universitete esanti pažangi įranga, kuria studentai gali naudotis ruošdamiesi paskaitoms bei baigiamajam darbui. Taip įgyjama patirties dirbti su naujausiomis technologijomis. KTU tinka žmonėms, kurie domisi technologijomis. Dauguma dėstytojų yra paslaugūs bei padeda studentams tobulėti.
– Kaip sekėsi studijuoti karantino metu?
– Pirmąjį semestrą pradėjau studijuodama akivaizdžiai. Antrojo metu buvo įvestas visuotinis karantinas, tačiau nustebau, kad KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas (MIDF) taip greitai prisitaikė prie situacijos ir išmokė mus visko, ko ir turėjome išmokti. Taigi, aš turėjau galimybę studijuoti tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Vis dėlto, nors iš pradžių mums patiko studijuoti nuotoliniu būdu, vėliau supratome, kad būti auditorijoje – naudingiau.
Bendrauti su dėstytojais buvo lengva. Jie atsakinėdavo į mūsų el. laiškus bei teikė konsultacijas „Zoom“ platformoje. Bendravau su tais pačiais draugais, su kuriais susipažinau paskaitų ar laisvalaikio metu. Tačiau per nuotolinio mokymosi laiką naujų pažinčių neužmezgiau.
– Ar dalyvaujate Universiteto studentams siūlomose veiklose?
– Dalyvavau keliuose renginiuose: „Tarptautinė vakarienė“, „Lietuvos naktis“. Įdomu, kaip skirtingų kultūrų studentai maišosi ir išbando naujas patirtis – nuo maisto iki šokių.
– Kokius panašumus ir skirtumus pastebite tarp Lietuvos ir savo šalies? Kuo žmonės panašūs ar skiriasi?
– Yra labai daug skirtumų tarp mano gimtosios šalies ir Lietuvos, iš kurių pagrindinis – maistas. Tik atvažiavusi čia sužinojau, kad libanietiškas maistas yra rūgštus. Niekada to nepastebėjau, tačiau mano draugas lietuvis, išbandęs mūsų tradicinio maisto, sakė, kad jam per rūgštu. Kai pirmą kartą atvykau į Kauną, mano dėmesį patraukė šakotis. Labai skanus.
Tačiau nors mūsų šalių gamta yra labai skirtinga – Libane daug kalnų ir šalia yra Viduržemio jūra – žmonių gyvenimo būdas bei aprangos stilius yra panašūs. Kartą buvau nuvykusi į Lietuvos kaimą Žagarė, kuris priminė mano gimtąjį miestą Danniyeh Libane – gamta, namai ir tai, kaip žmonės rengiasi. Čia buvo jauku ir šilta.
– Kokie Jūsų ateities planai?
– Dabar bandau susirasti darbą Lietuvoje, o lapkritį išvyksiu į „Erasmus +“ absolventų praktiką Jungtinėje Karalystėje.
Ateityje tikrai aplankysiu Lietuvą. Norėčiau atsivežti ir savo šeimą, kad jie galėtų pamatyti šalį, kurioje praleidau dvejus metus. Tai turizmui prieinama ES šalis.
