KTU studentas iš Sakartvelo: gyvenu skirtingus gyvenimus ir vis nustebinu save

„Pirmasis mano prisiminimas apie Lietuvą – kelionė iš Vilniaus oro uosto į Kauną. Pro langą stebėjau nuostabų saulėlydį. Dangus, nepaisant besileidžiančios saulės, buvo ryškiai geltonas, medžiai atrodė tokie žali, kokius prisimenu tik iš vaikystės, o laukai, dėl krintančios šviesos kampo, atrodė rudai rausvi. Žiūrėjau į šį vaizdą ir tą akimirką supratau – Lietuvos vėliavą nutapė pati gamta“, – pasakoja Mikhail Edisherashvili iš Sakartvelo.

Atvykimas į Lietuvą simbolizavo ne tik gyvenamosios vietos pasikeitimą, bet ir kur kas svarbesnės kelionės pradžią. Čia Mikhail atrado ne tik studijas, bet ir erdvę naujoms patirtims, savęs pažinimui bei netikėtiems atradimams.

„Gyvenimas Lietuvoje mane pakeitė. Atgavau ryšį su gamta, sutikau nuostabių žmonių ir pagaliau išmokau kokybiškai praleisti laiką su savimi“, – dalijasi jis.

Studentavimas ir turistavimas vienu metu

Lietuva Mikhail nebuvo atsitiktinis pasirinkimas – čia studijuoti jį paskatino draugė, baigusi Kauno technologijos universitetą (KTU). „Lietuviai Sakartvele laikomi draugais. Turime bendrų vertybių, tačiau yra dar daug ką atrasti“, – sako jis.

Todėl pirmieji mėnesiai Lietuvoje, kaip ir tikėtasi, buvo kupini iššūkių bei naujų atradimų. Vienas netikėčiausių jo suvokimų buvo galimybė persijungti iš studento į turisto režimus ir atvirkščiai.

„Nors atvykau čia studijuoti ir gyventi, visada galiu „įjungti“ turistinį režimą“, – šypsodamasis sako Mikhail. Jis mielai klajoja po įvairias Lietuvos vietoves, gilinasi į vietos kultūrą ir išnaudoja visas galimybes geriau pažinti savo naujuosius namus.

„Darbas su žodžiais ir gilinimasis į kalbos šaknis – mano komforto zona“, – sako jis. Tačiau Mikhail sąmoningai nusprendė išeiti iš saugios erdvės ir susidurti su naujais iššūkiais: „Mano atveju, tai buvo darbas skaitmeninėje srityje. Naujųjų medijų kalba yra puikus šių dviejų sričių – lingvistikos ir skaitmeninių technologijų – derinys, todėl studijos čia yra ne tik iššūkis, bet ir malonumas“.

Studijos ne tik praplėtė supratimą apie kalbą ir medijas, bet ir pakeitė požiūrį į patį švietimą. Jį visada domino mokytojo karjera – ateityje jis save įsivaizduoja mokant jaunimą mokykloje ar universitete. „Kai kurie dėstytojai man padarė didžiulį įspūdį ir įkvėpė dirbti šioje srityje“, – atvirauja Mikhail.

Knygos autoriumi tapo paauglystėje

„Girdėjau žmones sakant, kad daug kas pasikeičia perskaičius knygą, bet niekas nepasako, kiek pasikeiti ją parašęs“, – sako Mikhail.

Jo išleista knyga – paauglystėje parašytų apsakymų rinkinys, tačiau nuo tada Mikhail parašė dar du romanus. Naujausioje, kurią ketina greitai išleisti, pasakojama apie dvasininko kelią, siekiant tapti Sakartvelo stačiatikių bažnyčios patriarchu.

„Tekste tyrinėjami įvairūs žmogiškumo aspektai – pačios blogiausios ir geriausios savybės, kurias žmogus gali turėti, ir kaip iš vieno kraštutinumo pereinama į kitą“, – aiškina Mikhail.

Tačiau jo kūrybinė išraiška neapsiriboja tik rašymu – Mikhail yra ir operos atlikėjas. Meilė operai užgimė dar vaikystėje, dainuojant įvairiuose choruose. Nors studijuoti jis pasirinko rašymą, muzikos vaikinas niekada neatsisakė.

„Kadangi opera paremta libretu, kas yra literatūros kūrinys, man ji visada buvo artima“, – sako KTU Naujųjų medijų kalbos antrakursis. Ši aistra jį nuvedė į Tbilisio valstybinės konservatorijos operos chorą, o vėliau – į Immlingo operos festivalį Vokietijoje, kuriame koncertavo ne kartą.

„Kiti sakytų, jog gyvenu skirtingus gyvenimus, ir dėl to tikriausiai nesiginčyčiau. Bet tai ir yra geriausia – gyvenimas gali būti vis kitoks, o ir pats vis nustebini save“, – šypsosi jis.

Nors Mikhail derina studijas, rašymą ir muziką, jam šios veiklos nėra atskiros.

„Vienas procesas visuomet padeda kitam. Studijos man padeda išlaikyti discipliną, kuri labai svarbi rašant. Rašymas padeda suprasti istorijas ir personažus scenoje, o operų mokymasis lavina atmintį ir ugdo koncentraciją. Galų gale atskirtis yra iliuzija, nes viskas turi vieną kilmę“, – įsitikinęs Mikhail.