Refleksija padeda studentams ne tik įvertinti savo pasiekimus, bet ir suteikia galimybę aiškiai matyti, kur dar reikia tobulėti. Per šį procesą studentai ugdo savikritiką, analizuoja savo mokymosi stilių ir išskiria stipriąsias bei tobulintinas puses, o reflektuodami studentai pradeda matyti mokymosi kelionę kaip asmeninę atsakomybę.
„Pavyzdžiui, kurso pabaigoje studentai dažnai rengia darbų aplankus (portfolio), kuriuose gali atsigręžti į visą mokymosi procesą, palyginti savo darbus, įvertinti augimą ir išsikelti naujus tikslus. Tai ne tik akademinės pažangos stebėjimas, bet ir asmeninio augimo procesas, kuris skatina kritinį mąstymą ir motyvaciją mokytis visą gyvenimą“, – pasakoja R. Bubnys.
Taikoma ir moksliniuose tyrimuose
Refleksija ne tik padeda studentams įveikti mokymosi iššūkius, bet ir dažnai taikoma moksliniuose tyrimuose. KTU profesorius pažymi, kad kokybiniuose tyrimuose refleksija yra būtina, nes ji padeda tyrėjui apmąstyti savo sprendimus, prielaidas ir santykį su dalyviais. „Refleksija padeda išvengti šališkumo ir kurti gilesnius tyrimo rezultatus, nes leidžia tyrėjui kritiškai įvertinti savo vaidmenį tyrime“, – sako jis.
Baigiamuosiuose darbuose refleksija leidžia studentams giliau suprasti tiek išorinius, tiek asmeninius veiksnius, kurie formuoja tyrimo medžiagą. Tai ypač svarbu socialinių mokslų, edukologijos ir sveikatos mokslų srityse, kur studentai vis dažniau įtraukia refleksiją į savo tyrimus.
„Sėkmingam refleksijos taikymui studentams svarbiausias iššūkis yra nuoseklumo stoka. Refleksija turėtų būti integruota į kasdienį studijų procesą ir tapti neatsiejama jo dalimi. Tai turi būti ne kaip priedas, o organiška studijų dalis. Svarbu studentams parodyti jos naudą, kad jie suprastų, jog tai nėra kontrolė, o galimybė augti“, – teigia R. Bubnys.
Profesorius rekomenduoja naudoti praktinius įrankius, tokius kaip refleksiniai dienoraščiai, struktūruoti klausimai ar periodiniai pokalbiai su dėstytojais, kad studentai galėtų įvertinti savo pasiekimus ir kryptingai siekti tobulėjimo.
KTU PTVF integruoja refleksiją į įvairias studijų programas. Profesorius pastebi, kad refleksija dažnai taikoma per projektinį ir probleminį mokymąsi, komandines užduotis ir laboratorinius darbus.
„Studentai ne tik atlieka veiksmus, bet ir mąsto apie juos, ugdo atsakomybę ir mąstymo savarankiškumą. Refleksija taip pat dažnai vyksta elektroninėse mokymosi aplinkose, tokiose kaip „Moodle“, kur studentai gali reflektuoti ir diskutuoti“, – pasakoja KTU PTVF profesorius.
Refleksija skatina studentus ne tik priimti informaciją, bet ir ją analizuoti bei vertinti. Tuo pačiu ji padeda studentams išmokti pažvelgti į situacijas iš įvairių perspektyvų ir ieškoti racionalių sprendimų, ugdo kritinį mąstymą, nes studentai pradeda ieškoti priežastinių ryšių, vertinti pasirinkimus ir pagrįsti sprendimus.
Padeda augti
Pasak R. Bubnio, refleksija yra ne tik intelektualinis įrankis, bet ir kelias į asmeninį tobulėjimą. „Refleksija yra savęs permąstymo, bet kartu ir savęs perkūrimo veiksmas“, – reziumuoja profesorius. Refleksija padeda studentams formuoti savo vertybes, atrasti profesinius kelius ir kartais net peržiūrėti savo vertybinius pagrindus.
Jis pabrėžia, kad refleksija yra ne tik teorinis procesas, bet ir praktinis įrankis, leidžiantis pasiekti tikrą mokymosi ir asmeninio tobulėjimo pažangą. Refleksija padeda studentams įveikti iššūkius, siekti aukštesnių rezultatų ir mokslininkams atrasti naujas tyrimo kryptis.
Integruojant refleksijos metodus į studijų programas, KTU suteikia studentams galimybę ne tik atlikti užduotis, bet ir mąstyti apie jas, gerinant savo mokymosi procesą ir ugdant atsakomybę. Tai nuolatinis procesas, kuris padeda formuoti atsakingus, kritiškai mąstančius ir pasirengusius tobulėti specialistus.
