Visas studijų modulis formuojamas tarsi simuliacija studentams, kurios esmė – pasimatuoti tyrėjo darbą. Studentai paskaitose nagrinėja aktualias temas apie katastrofų rizikų mažinimą, funkcionalumo užtikrinimą, bando išspręsti potvynių, žmonių slėptuvių problemas.
„Pastebime, kad investicinis metodas didina studentų motyvaciją išklausyti kitų komandų pristatymų, domėtis jų progresu ir padaro mokymosi procesą įdomesnį. Be to, šis metodas paskatino studentų į verslumą orientuotą mąstymą“, – kalba KTU SAF tyrėja ir doktorantė Lina Morkūnaitė.
Sudominti yra kuo
Patys studentai pritaria, kad šis metodas paskatino kūrybiškumą, darbą tarp komandų ir padeda geriau įvertinti save bei kolegas. Apklausos metu išryškėjo ir keletas tyrimo trūkumų, kuriuos dėstytojai ištaisys jau kitais metais, o investicijų įrankį suprogramuos, kad palengvintų darbą tiek sau, tiek kolegoms.
„Kartos keičiasi, tačiau iššūkis išlieka tas pats – kaip sudominti studentus ir įtraukti juos į procesą, kad būtų aktualu ir naudinga jiems patiems. Mūsų patirtis rodo, kad jei sugebi jauną žmogų nustebinti, gali tikėtis jo susidomėjimo. Ar šiais medijų laikais yra kuo nustebinti? Tikrai taip“, – neslepia doc. Ignacio Villalon Fornes.
Dėstytojai įsitikinę, kad labiausiai įtraukiantis elementas per amžius nesikeičia – kontaktas ir artimas ryšys tarp besimokančiojo ir mokymo organizatoriaus. Dėl to jie stengiasi kurti atvirą, partneryste grįstą mokymo aplinką bei įgalinti studentus priimti sprendimus.
„Prie mūsų modulio sėkmės prisidėjo ir naujosios KTU bibliotekos bei KTU Santakos slėnio erdvės. Tokiems netipiniams moduliams labai svarbu turėti vietos ir plakatams iškabinti, ir pristatymams. Džiaugiamės, kad universiteto fizinės erdvės keičiasi ir mes jas galime pritaikyti paskaitose“, – sako L. Morkūnaitė.
