KTU pakilo QS Europos universitetų reitinge

Šiandien pasirodžiusiuose Europos universitetų reitinguose KTU pagerino savo poziciją – iš 275-osios pakilo į 256-ąją vietą.

Pasak KTU Strategijos ir kokybės valdymo direktorės Lolitos Jurkšienės, reitingų rezultatai nėra momentinis pasiekimas.

„Tai – pastovaus ir nuoseklaus darbo rezultatas. Nors reitingų rezultatai, ypač tarptautinių, mums tikrai svarbūs ir jų analizei bei rezultatų prognozėms visuomet skiriame papildomo dėmesio, patys reitingų rezultatai savaime nėra universiteto veiklos pagrindinis tikslas, tai – tik veiklų rezultatas.“

Pasak direktorės, ji ne kartą yra sakiusi, kad galima kvestionuoti reitingų metodologijų pagrįstumą, pritaikomumą skirtingose aplinkose ir skirtingomis sąlygomis veikiančiuose universitetuose bei jų (ne)naudą aukštojo mokslo institucijoms, tačiau tarptautiniuose reitinguose vertinamos tos universiteto veiklos, kurios vienaip ar kitaip laikomos pagrindinėmis.

L. Jurkšienės teigimu, nuoseklų rezultatų gerinimą užtikrina tik visuminis požiūris į svarbiausius veiklos aspektus ir visos bendruomenės susitelkimas siekiant nepertraukiamai gerinti KTU rezultatų kokybę svarbiausiose veiklų srityse.

Šuolis – daugiau nei per 80 vietų

Reitinguose šiemet pagerėjo ir Baltijos šalių regiono mokslinių tyrimų rodikliai: 75% regiono universitetų pagerino savo pozicijas pagal mokslinių tyrimų kokybę rodantį rodiklį „Citations per Paper“. Labiausiai pagerėjo KTU – jis pakilo 87 vietomis į 413 vietą.

„Reitingų pozicijų gerinimas yra tęstinis KTU mokslininkų veiklų rezultatas. Be abejo, čia svarbu paminėti ir keletą kitų esminių faktorių, prisidedančių prie ženklaus KTU mokslinių tyrimų kokybės augimo. Vienas svarbiausių – KTU užima pirmą vietą tarp visų Lietuvos dalyvių institucijų pagal pritrauktą finansavimą Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ (bendra Universiteto pritraukta suma viršija 33 mln. Eurų)“, – sako L. Jurkšienė.

Jos teigimu, šis rezultatas aiškiai parodo KTU gebėjimą kurti aukščiausio lygmens mokslo rezultatus ir aukščiausios pridėtinės vertės inovacijas, efektyviai didinti universiteto tarptautiškumo lygį, skatinti tarptautinio lygmens tinklaveiką, reikšmingai didinti šalies aukštojo mokslo ir pramonės konkurencingumą.

Turimi duomenys rodo kitaip

Šiame reitinge pagal įsidarbinamumą po studijų KTU aplenkė tik VDU, tačiau, pasak l. Jurkšienės, KTU ne visai sutinka su šiuo vertinimu.

„Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis rodiklis – kompleksinis. Negalime vertinti jo tiesiogiai ir teigti, kad jis tiesiogine prasme atspindi universitetų absolventų įsidarbinamumo faktą. Universitetai duomenų surinkimo procese pateikia tik absolventų įsidarbinamumo faktinę reikšmę. 2023 m. duomenimis, KTU absolventų įsidarbinamumas siekia 90% ir net 84% KTU absolventų per 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbina aukštos kvalifikacijos specialistais – tai iš tiesų puikūs rezultatai!“, – akcentuoja ji.

Jos teigimu, jei sugretintume Lietuvos švietimo valdymo informacinės sistemos duomenis (2022-2023 m. m. absolventų įsidarbinamumas praėjus 12 mėn. po studijų baigimo (I, II pakopos, profesinės ir vientisosios studijos)) ir QS reitingo naudojamą formulę šiai kriterijaus daliai apskaičiuoti, pamatytume, kad KTU rezultatai yra vieni geriausių tarp šiame reitinge vertinamų Lietuvos universitetų.

„Vis dėlto, šiame „QS Europe“ reitingo kriterijuje yra ir kita dedamoji – absolventų poveikio rodiklis, kurį iš keleto kitų subrodiklių vertina jau pati reitingų agentūra, analizuodama atsitiktinai parenkamų absolventų profilius. Šiuo atveju analizuojamas poveikis tokiose srityse kaip verslas, politika, aukštasis mokslas ir labdaros organizacijos“, – aiškina L. Jurkšienė.

Pasak KTU atstovės, stebint šiuos rezultatus, turime pamąstyti, kaip skatinti KTU absolventus drąsiau ir atviriau kalbėti apie savo pasiekimus.

„Arba, kitaip tariant, nebijoti pasigirti, kadangi puikiai žinome, jog nemažai jų tikrai sukuria labai daug išskirtinių produktų, procesų, paslaugų ir kitų rezultatų, darančių reikšmingą poveikį mokslo, verslo, politikos, visuomenės vystymuisi“, – sako ji.