„Ultragarsinė technologija leidžia aptikti dalinius išlydžius nekontaktiniu būdu, taip pat tyrimą atliekančiam personalui saugiu atstumu nuo aukštos įtampos įrenginių, pavyzdžiui, daugiau kaip 100 m. Be to, taikant ultragarsines technologijas dalinių išlydžių aptikimui, nereikia išjungti aukštos įtampos įrenginių, todėl nėra patiriama finansinių nuostolių dėl neperduotos elektros energijos (jeigu yra svarbu nepertraukiamas energijos tiekimas)“, – pabrėžia R. Raišutis.
Jis tęsia, kad taip yra todėl, jog pats metodo principas yra pagrįstas veikiančiuose aukštos įtampos įrenginiuose vykstančių dalinių išlydžių ir sukeltų ultragarsinių bangų, sklindančių ore, aptikimu.
Leidžia nustatyti šūvio kampą ir vietą
KTU profesorius dalijasi, kad pritaikant ultragarsinius detektorius gynybos technologijų sektoriuje, pavyzdžiui, šūvio šaltiniui ir jo padėčiai mūšio lauko erdvėje aptikti, kyla keletas spręstinų iššūkių.
Vienas jų – skrendančios kulkos ar sviedinio balistika: „Kulkos ir sviediniai skrieja viršgarsiniu greičiu, sukeldami smūginę bangą, kuri vyrauja girdimo garso ir ultragarso spektre. Dėl šios priežasties užregistruotų bangų signalų analizė tampa sudėtingesnė“, – aiškina R. Raišutis.
Toliau, mūšio lauko aplinkos foninis triukšmas – tai yra įvairių transporto priemonių sukeliamas triukšmas ir šaudymas iš įvairių pusių. Pasak pašnekovo, norint tiksliai aptikti šaltinį, labai svarbu filtruoti šiuos trukdžius.
Taip pat šūvio sukeltų garso ir ultragarsinės bangų signalų stiprumai, kadangi šūvių garsai skiriasi, priklausomai nuo ginklo, amunicijos ir atstumo.
„Galiausiai, krypties nustatymo tikslumas – kulkos ar sviedinio trajektorija nebūtinai yra nukreipta tiesiai į šaunamąjį ginklą. Vėjas, rikošetas ir kiti faktoriai gali labai pakeisti ultragarso sklidimo kryptį. Tam tikslui kuriami jutiklių masyvai, taikomi pažangūs signalų apdorojimo metodai ir dirbtinio intelekto algoritmai“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, pagrindiniai analizuojami parametrai, užfiksavus ultragarso signalą – ultragarso bangos sklidimo laikas, amplitudė, dažnis, signalų formų pasikeitimai ir kt.
Paruoštas komercializavimui
„Kadangi naudojame specializuotą ultragarsinių imtuvų išdėstymo erdvėje konfigūraciją, tolimesnis signalų apdorojimas leidžia nustatyti kryptį ir vietą erdvėje, iš kurios sklinda ultragarsinės bangos. Šiuo atveju – aukštos įtampos išlydžių vietą arba vietą, iš kurios sklinda šūviai (gynybos technologijų atveju – vyksta apšaudymas)“, – teigia KTU profesorius R. Raišutis.