KTU komanda dalyvavo nustatant techninius rodiklius, tokius kaip konstrukcijų medžiagos ir storis, įėjimų ir išėjimų planavimas bei jų skaičius, reikalingos inžinerinės sistemos priedangose, kolektyvinės apsaugos statiniuose ir slėptuvėse.
Skirtingą apsaugos lygį užtikrinantys statiniai
KTU mokslininkė pažymi, kad pirmiausia labai svarbu atskirti priedangos, kolektyvinės apsaugos statinio ir slėptuvės terminus, kadangi tai yra skirtingą apsaugos lygį ir apsaugos trukmę užtikrinantys statiniai.
Slėptuvės yra skirtos valstybės tarnautojams ir ligoniams. Jos teikia apsaugą nuo kinetinių (griūtys, stichiniai reiškiniai), cheminių medžiagų ir radioaktyvios spinduliuotės grėsmių. Šio tipo patalpoms įrengiamas aukšto filtravimo efektyvumo vėdinimas, kuris gali veikti tam tikrą laiką maksimalių grėsmių sąlygomis.
„Rengiant reglamentą buvo pastebėta, kad galbūt taikomi žemi komforto reikalavimai, tačiau tai yra vieta išgyventi, o ne gyventi“, – papildo KTU komandos viena iš inžinerinių sistemų specialisčių J. Černeckienė.
Gyventojams skirti kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos. Kolektyvinės apsaugos statiniai skirstomi į tris kategorijas: III kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniai suteikia apsaugą nuo stichinių, katastrofinių meteorologinių reiškinių; II kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniai suteikia apsaugą nuo stichinių, katastrofinių meteorologinių reiškinių ir kinetinių grėsmių; I kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniai suteikia slėptuvės lygio apsaugą.
Kolektyvinės apsaugos statinių naudojimas planuojamas maždaug 3 paroms. Keliami reikalavimai juose pasirūpinti vandens atsargomis, įrengti šildymo ir vėdinimo sistemas.
III kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniams dažniausiai priskiriamos, pavyzdžiui, mokyklos: „Įvardyčiau, kad tai yra apgyvendinimo vieta žmonėms, netekusiems savo namų, jeigu jie buvo sugriauti. Tai yra centrai, kur žmonės susiburtų ir būtų paskirstomi arba evakuojami į saugias teritorijas“, – aiškina KTU docentė.
Priedangos skirtos trumpalaikiam apsisaugojimui – iki 5 valandų. Tokios patalpos, lyginant su įprastomis, pasižymi stipresnėmis konstrukcijomis ir saugo žmones nuo mechaninio pažeidimo bei kinetinio poveikio.
„Priedanga yra gelžbetoninių konstrukcijų patalpa, kuri neturi langų. Vienas ryškiausių priedangos pavyzdžių yra požeminė perėja, kuri turi kelis įėjimus ir išėjimus. Ji yra pastatyta iš tam tikro storio gelžbetonio, įėjimas į ją yra įrengtas per posūkį. Tai reiškia, jeigu būtų griūtis, lėktų skeveldros, tas posūkis apsaugotų už jo esančius žmones“, – tvirtina J. Černeckienė.
Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, STR numatyta, kad priedanga turi būti įrengta visuomenės poreikiams naudojamam statiniui, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, ir aukštybiniam (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiam gyvenamajam namui.
Naudojamos kasdien
Pasak KTU mokslininkės, priedanga ir kolektyvinės apsaugos statinys ne krizės metu pasitarnauja kaip bet kuri kita patalpa. Ji yra veikianti ir naudojama, tačiau per tam tikrą laiką turi būti paversta į priedangą arba kolektyvinės apsaugos statinį. Per šį laiką turi būti išnešti pašaliniai daiktai, atidaryti papildomi įėjimai ir išėjimai, pristatytos arba sukauptos vandens atsargos bei sudaryta galimybė pasinaudoti elektros maitinimo šaltiniais.
„Įsivaizduokime, kad priedanga įrengta požeminėje aikštelėje, kurioje įprastai nėra laisvai prieinamo elektros maitinimo tinklo ir galimybės pasikrauti telefono. Krizės metu būtų suteikta galimybė pasikrauti telefoną, kad žmonės galėtų susisiekti su savo šeimos nariais. Taigi, yra atliekami darbai, per kuriuos kitais tikslais naudojama patalpa virsta į priedangą arba kolektyvinės apsaugos statinį.“
J. Černeckienė pabrėžia, kad priėmus naujus reikalavimus siekiama nekomplikuoti įprastų statybų darbų. Ji teigia, kad tai bus minimaliai sustiprintos patalpos, kuriose pridėtas tam tikras funkcionalumas, jog jos galėtų pasitarnauti krizės atveju. Docentė neigia, kad įrengti priedangas ir kolektyvinės apsaugos statinius yra labai brangu ar nefunkcionalu, kadangi tokios patalpos yra naudojamos kasdien.
„Kainuos šiek tiek daugiau, tačiau tai nebus milžiniška investicija, o patalpos nenaudojamos. Gyvenime turime atsarginių planų, kurie šiek tiek kainuoja, tačiau tai nėra nepagrįsta kaina. Nereikėtų galvoti, kad tai yra nerealus, neįgyvendinamas tikslas. Į šiuo metu rekonstruojamas patalpas reikėtų pažiūrėti kūrybiškiau – gelžbetonio konstrukcijų pastatuose yra daug. Reikėtų parinkti tokių konstrukcijų patalpą, padaryti papildomų išėjimų ir tai būtų atsarginis planas, kurio, tikėsimės, kad niekada neprireiks. Tai nėra kaina, iš esmės keičianti statybų sektorių.“
Su priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių sąrašais galima susipažinti interneto svetainėje lt72.lt.
