KTU mokslininkės: greitas maistas – žalingas, o gal ir naudingas? Kur slypi didžiausi pavojai?

Ina Jasutienė ir Milda Keršienė, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto docentės

Šiandien žiniasklaidoje galima rasti labai paprastą greito maisto apibrėžimą – tai patiekalai, kuriuos pagaminti ar patiekti galima per trumpą laiką. Toks maistas – civilizacijos ir industrializacijos pasekmė, kiekybiškai reikšminga masinė maisto produktų gamyba ir į efektyvumą orientuota maitinimo paslauga.

Toks maistas sukurtas, kad būtų suvalgytas „kelyje“, taip pat dažnai nereikalauja tradicinių stalo įrankių, o yra valgomas rankomis. Kaip matome apibrėžime, greitą maistą apibūdina dvi dedamosios – gaminimo trukmė ir valgymo būdas.

„Greitas maistas“ – ne vien burgeriai

Taip yra todėl, kad yra patiekalų, kuriuos gamindami tikrai neužtruksime ilgai, pvz. daržovių troškinys, jei naudosime pirktas šaldytas daržoves, kurios jau nuvalytos ir susmulkintos. Tačiau tokio patiekalo nepriskirsime „greito maisto“ kategorijai, nes patiekti tokiam patiekalui reikės įprastos lėkštės ir stalo įrankių.

Šaldytos daržovės išlaiko savo mitybinę vertę, jose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų ir skaidulų, tokio patiekalo tikrai negalime vertinti kaip žalingo. Greitas maistas atsirado tikrai ne su „McDonald‘s“ ar „Burger King“, nors šios dvi labiausiai pasaulyje žinomos kompanijos įkurtos JAV dar praėjusio amžiaus viduryje. Pats pirmasis greitas maistas yra gerokai senesnis – jo atsiradimas siejamas su senovės kultūrų miestų prekyvietėse parduodamu maistu.

Dažnai greitas maistas įvardijamas kaip sveikatai nepalankus maistas, kaltinamas tuo, kad sukelia nutukimą, nes greitas maistas turi daug energijos, aukštą glikemijos indeksą, patiekalai patiekiami didelėmis porcijomis kartu su gaiviaisiais gėrimais.

Antsvoris ir nutukimas šiuolaikiniame pasaulyje yra rimta problema – šiandien kas trečias britas ir amerikietis vaikas turi antsvorio arba yra nutukęs, o nutukimas ankstyvame amžiuje, tikėtina, gali išlikti ir iki pilnametystės.

Vejamės Vakarus

Deja, Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai nedžiugina ir rodo, kad mes sparčiai vejamės amerikiečius. Tačiau ar galime vienareikšmiškai apkaltinti mėsainius ir gruzdintas bulvytes dėl didėjančio kūno masės indekso?

Dar 2022 metais žurnale „Economics and Human Biology“ Jungtinės Karalystės mokslininkai paskelbė straipsnį, kuriame nagrinėja ar greito maisto prieinamumas gyventojams padidino paauglių kūno masės indeksą. Mokslininkai surinko duomenis apie visas greito maisto pardavimo vietas Didžiojoje Britanijoje 1968-1986 metais ir sujungė juos su paauglių sveikatos tyrimo duomenimis, nes paaugliai dažniau lankosi tokiose maitinimo vietose. Duomenų analizė parodė, kad greito maisto prieinamumas neturėjo įtakos KMI. Tai rodo, kad labai svarbu vartotojo pasirinkimas ką ir kiek valgyti, o ne atstumas metrais iki artimiausios greito maisto užkandinės.

Racionaliai ir subalansuotai mitybai labai svarbu kiek ir kokių maisto medžiagų suvalgome. Panagrinėkime populiarių greito maisto patiekalų maistingumo deklaracijas:

Vidutinis rekomenduojamas dienos energijos kiekis vaikams yra 1800 kcal, baltymų reikėtų suvartoti 24 g, riebalų 70 g, angliavandenių 220 g.

Matome, kad pusryčiams suvalgius vieną sumuštinį su šonine, gautume 40 procentų paros kilokalorijų ir net 67 procentų rekomenduojamo riebalų kiekio. Pietums pridėjus „Big Mac“ mėsainį ir mažą porciją skrudintų bulvyčių, bendras suvartotų riebalų kiekis būtų jau 140 procentų rekomenduojamo, tai yra 1,4 karto daugiau nei reikia.

Tačiau jei pusryčiams bus varškė su jogurtu ar viso grūdo košė, skubant ir taupant laiką pietums mėsainis, vakare didelė porcija daržovių ir žuvis, rekomenduojamos maistinių medžiagų proporcijos bus išlaikytos ir viduryje dienos suvalgytas mėsainis bus tikrai geresnis pasirinkimas nei plytelė šokolado ar saldus batonėlis.

Lėtas maistas tapo prabanga

Skubančioje ir daug dirbančioje visuomenėje maitintis tik „lėtu maistu“ yra didelė prabanga. Auga karta, kuri nebeturi namuose jų laukiančių močiučių su šviežiai paruoštais pietumis ir greitas maistas tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Be pavojaus išbalansuoti mitybą, suvartoti per daug kilokalorijų, riebalų ir druskos, greitas maistas turi ir pliusų.

„McDonald’s“, „Burger King“ ir „Hesburger“ tinklai turi aukštus maisto saugos ir kokybės standartus – nors mėsainiai gaminami iš šaldytos mėsos, jos kokybė tikrai labai gera; aliejus, naudojamas bulvyčių skrudinimui, keičiamas nustatytu dažnumu, siekiant išvengti kenksmingų medžiagų susidarymo ilgo kaitinimo metu.

Kai maistas gaminamas centralizuotai, galima tikslingiau panaudoti susidarančias atliekas. Buityje retas vartotojas turi galimybę atskirti organines atliekas nuo kitų šiukšlių, dažniausiai viskas keliauja į bendrą buitinių atliekų konteinerį.

Maisto gaminimo įmonės atskiria gyvūninės ir augalinės kilmės atliekas, jas galima panaudoti pašarams ar komposto gamybai, yra bandymų augalinės kilmės atliekas panaudoti ir maisto produktų gamyboje kaip skaidulinių medžiagų priedą. Tokiu būdu greitas maistas ne tik pamaitina alkanus, bet prisideda ir prie maisto švaistymo mažinimo, racionalaus atliekų panaudojimo.

Apibendrinant galima teigti, kad labai svarbu išlaikyti balansą – gaunamas ir suvartojamas kilokalorijų kiekis turėtų sutapti, o tai reiškia, kad be maisto svarbu ir judėjimas, fizinė veikla.

Greitas maistas neturėtų tapti kasdieniu pasirinkimu tris kartus per dieną, salotos lapas ar gabalėlis pomidoro sumuštinyje nėra pilnavertė daržovių porcija. Tačiau apkaltinti greitą maistą dėl visų civilizaciją kamuojančių ligų, tokių kaip nutukimas, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, tikrai nebūtų teisinga.

Neigiamos įtakos turi ne tik mitybos įpročiai, bet ir gyvenimo būdas, patiriamas stresas, aplinkos veiksniai. Sparčiu žingsniu nužygiavus 20 km miško takeliais, suvalgytas mėsainis ar sumuštinis su sūriu tikrai nepakenks.