Būsimuosius statybos inžinierius ruošiančio KTU Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė Lina Šeduikytė įsitikinusi, kad besikeičiant visuomenei ir atsivėrus daugybei galimybių dirbti tarptautinėse įmonėse tapo labai svarbu be profesinių specialybės žinių įgyti ir „minkštaisiais“ vadinamus įgūdžius.
„Absolventas turi gebėti dirbti komandoje, turėti išlavintus bendravimo įgūdžius, būti proaktyvus ir tolerantiškas kitų nuomonei, atsakingai valdyti laiką ir gebėti prisiimti asmeninę atsakomybę. Vis dažniau minima empatijos svarba, ypatingai kuriant naujus produktus ar paslaugas, nes labai svarbu įsijausti į vartotojo būseną, suprasti jo problemas ir pateikti geriausią sprendimą ar inovaciją, kuri gebėtų konkuruoti tiek nacionalinėje, tiek ir tarptautinėje rinkose“, – įsitikinusi L. Šeduikytė.
Aukštas IQ negarantuoja sėkmės
Vis plačiau kalbama, kad emocinis intelektas gali būti net svarbesnis nei intelekto koeficientas (IQ). Harwardo profesorius Howard Gardner savo darbe „Cracking open the IQ box“ mini, kad aukštas IQ ir turimos žinios gali užtikrinti tik apie dvidešimt procentų gyvenimiškos sėkmės, o didžioji dalis sėkmės yra susieta su kitomis žmogaus savybėmis, paremtomis emociniu intelektu.
Emocinis intelektas, tai gebėjimas suprasti ir valdyti savo nuotaikas, būti empatišku, t.y. įsijausti į kito žmogaus padėtį, nesustoti ištikus nesėkmei, suprasti ir kontroliuoti savo poelgius, siekti daugiau ir nesustoti ties pasiektu rezultatu.
Pasak L. Šeduikytės, mokslininkai šią hipotezę ne kartą patvirtino ir tyrimais. JAV buvo atliktas ilgalaikis tyrimas, kurio metu buvo stebimas Ilinojaus mokyklų abiturientų gyvenimas. Aštuoniasdešimt vieno stebimojo pažymiai koledže, kaip ir mokykloje buvo geri, tačiau praėjus dešimčiai metų po mokyklos baigimo jų profesinės veiklos pasiekimai nebuvo tokie sėkmingi, kaip buvo tikimasi.
Bostono universiteto tyrėja profesorė Karena Arnold, vykdžiusi šį ilgalaikį tyrimą, teigia, kad geriausiems mokiniams, kaip ir visiems kitiems, gyvenime reikia siekti savo tikslo ir pakovoti už save.
Jei mokinys buvo geriausias mokykloje, nereiškia kad jam seksis kitose srityse, nes aukštas IQ nepadeda pasirengti gyvenimui, tinkamai elgtis ištikus nesėkmei ar pasinaudoti atsiradusia galimybe.
Nemažai tyrimų rodo, kad aukštą IQ turintys žmonės dirba tiems, kurių IQ yra žemesnis, bet pastarieji turi aukštą emocinį intelektą, atjautą ir gerus bendravimo įgūdžius. Daugėjant komandinio bei tarptautinio darbo poreikiui šių įgūdžių svarba tik auga.
Naujoms kompetencijoms – nauji mokymo metodai
Nuo seno inžinieriai sprendė daugybę problemų, šiuo metu problemos ir sprendimai vis dažniau perlipa nusistovėjusių kultūrų sienas. Sprendžiant globalias problemas dažniausiai taikomi tarpdisciplininiai sprendimai, kurių pateikime dalyvauja ne tik inžinieriai, bet ir kitų sričių specialistai. Ateities inžinieriai turi apjungti savo profesines žinias su „minkštosiomis“ kompetencijomis: komandiniu darbu, bendravimu, ekonominiais ir socialiniais įgūdžiais, darniu mąstymu.
Pasak KTU Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkės, šie pokyčiai jaučiasi ir vis populiarėjančiais naujais edukacijos būdais.
„Pasaulyje ir Europoje, pastaraisiais metais buvo pasiūlyta naujų ir papildomų mokymosi metodų, pavyzdžiui: atvejo analizė, problemų sprendimu grįstas ir projektinis mokymasis, dizainu grįstas mokymasis, iššūkiais grįstas mokymasis. Šie nauji mokymo(si) metodai leidžia sumažinti atotrūkį tarp verslo, pramonės ir aukštojo mokslo institucijų, nes sprendžiamos realios problemos ir didinamas visų šalių bendradarbiavimas“, – sako ji.
Jos teigimu, dėstytojai taip pat mokosi naujų dėstymo metodų tam, kad šalia specialybinių žinių studentai stiprintų arba augintų asmenines kompetencijas, bendravimo įgūdžius, kurie sustiprins jų profesinę sėkmę. Dalis tokių metodų vis dažniau randą vietą ir Lietuvos universitetų modulių tinkleliuose.
Pašnekovė pamini, kad prieš du metus tarpdisciplininė KTU dėstytojų grupė sukūrė naują studijų dalyką – „Darnus vystymasis“. Šio modulyje KTU studentai dirba komandose, taikomas problemų sprendimu ir dizainu grįstas mokymas, o dėstytojas čia tampa mentoriumi, kuris nepateikia atsakymų, o savo klausimais padeda studentams juos atrasti. Taip skatinamas atsakingumas, tarpusavio pasitikėjimas ir bendradarbiavimo įgūdžiai.
Naujas produkto vystymo projektas
Mokslininkė kaip dar vieną „naujų įgūdžių ugdymo“ erdvę pamini šiais metais keliuose KTU fakultetuose startavusį naują studijų dalyką „Produkto vystymo projektas“ (PVP), kurį už metų, galės pasirinkti beveik visi trečio kurso KTU studentai.
Modulio metu komandose dirbs skirtingų fakultetų studentai, bus ugdomos jų dalykinės, verslumo, problemų sprendimo kompetencijos, išlaisvinamas kūrybiškumas, sustiprinama laiko planavimo kompetencija.
Neatitrūkti nuo realybės padės verslo įmonių, viešojo sektoriaus ar universiteto tyrėjų įtraukimas teikiant temas. Tikimasi, kad prie projekto prisidės KTU SAF Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro partneriai, „Peikko Lietuva“ bei kitos įmonės. Socialiniai partneriai aktyviai įsitrauks į pateiktų problemų pristatymą, studentų konsultavimą, tarpinių ataskaitų ir galutinį vertinimą.
„Šiuo metu siūlomos temos yra susijusios su Skaitmenine transformacija, kuri yra 2022 metų PVP modulio tema. PVP modulis paremtas dizainu grindžiamo mąstymo metodu. Taigi ieškant sprendimo studentai turės galvoti apie „klientą“ arba „vartotoją“ kuriam kuriamas naujas produktas ar paslauga. Kuriant naują produktą reikia galvoti kūrybiškai, stebėti aplinką ir nepamiršti empatijos. Esame įsitikinę, kad dirbdami tarpkryptinėse studentų komandose ir spęsdami aktualius ir realius pasaulio iššūkius studentai ugdys ne tik profesines, bet ir „minkštąsias“ kompetencijas,“ – tikina Lina Šeduikytė.
