Šventinės nuotaikos įkvėpti lietuviai stebina savo kūrybiškumu ir vaišių gausa ant stalo. Deja, Kalėdinis laikotarpis dažnai asocijuojasi ne tik su persivalgymo pojūčiu, bet ir maisto švaistymu. KTU mokslininkė pataria, kaip paprastai ir tiksliai apskaičiuoti ką ir kiek gaminti.
Tarpušvenčio laikotarpiu dažnai esame labiau linkę ne grįžti į įprastą, kasdienio maisto režimą, o suvartoti šventinio stalo likučius. Įprastai, šventinis maistas yra riebesnis, sunkesnis, o kasdienį maistą turėtų sudaryti daržovės, vaisiai, grūdinės kultūros ir liesi baltymų šaltiniai. Tad kaip suderinti šiuos poreikius neišmetant didelių maisto kiekių?
„Tam, kad šventinis laikotarpis nesukeltų didelių maisto atliekų kiekių, būtina gerai įsivertinti valgytojų poreikius ir teisingai apskaičiuoti porcijų dydžius“, – pataria Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto jaunesnioji tyrėja Aelita Zabulionė pabrėždama, jog išmetamą ir nesuvartotą maistą po švenčių galima prilyginti išmetamiems pinigams.
Pasak mokslininkės, per šventes planuojant maistą, būtina atsižvelgti į valgančiųjų poreikius, mitybos ypatumus ir kiekius. A. Zabulionė teigia, kad įprastai, vienai porcijai pagrindinio patiekalo pakanka 100-150 gramų baltyminio produkto.
„Galima gaminti vieną pagrindinį patiekalą, o visus kitus patiekti kaip užkandžius. Tarkime, gaminame Kūčioms keptą žuvį ir 11 užkandžių, tada šventės dalyvis gali paragauti jų visų“, – sako tyrėja.
Prie daugelio receptų ir net maisto produktų pakuočių taip pat nurodyti porcijų dydžiai gramais, kuriais galima vadovautis – tai puikus orientyras. Konkretaus meniu, gaminamo namuose, planavimui labai padeda įvairios internetinės porcijų skaičiuoklės.
„Jeigu kalbėtume „gramais“, keptos žuvies ar mėsos labai soti porcija asmeniui būtų apie 250 gramų, keptų ar troškintų daržovių – 80-160 gramų, padažo – 30-80 gramų. 5-8 asmenis pavaišinti savo firminėmis salotomis pakaktų 1,0-1,4 kilogramo. Panašų kiekį galite paruošti ir kito tipo užkandžių“, – pasakoja A. Zabulionė.
Prieš šventes tyrėja rekomenduoja kritiškai įsivertinti, kokį kiekį maisto įmanoma fiziškai suvalgyti: „Geriau turėti produktų, o ne jau pagamintų patiekalų atsargai. Be to, juk beveik visada galima pasipildyti meniu užsisakant maisto restorane išsinešimui. Būtina suprasti, kad išmetamas maistas – tai išmetami pinigai, kuriuos tikiu, kad tikrai visi mieliau išleistume maloniems dalykams“.
O jeigu porcijų dydį jums visada sunku nustatyti, mokslininkė siūlo pabandyti paskaičiuoti, kiek galėjo kainuoti išmetamas maistas – tai pati geriausia motyvacija nešvaistyti.
„Rekomenduočiau ir produktus pirkti optimaliais kiekiais, nedidelėmis pakuotėmis, nes pradarytose pakuotėse maistas genda daug greičiau ir taip susidaro reikšmingi maisto atliekų kiekiai“, – teigia A. Zabulionė.
Šventiniu laikotarpiu stengiamės užkirsti kelią maisto švaistymui vartodami maisto likučius, bet dėl trumpos pagamintų patiekalų galiojimo trukmės, tai ne visada pati geriausia išeitis.
Pasak A. Zabulionės, kambario temperatūroje mikroorganizmai maiste dauginasi labai greitai, o tai gali tapti labai nemalonių pojūčių ar net apsinuodijimo priežastimi. KTU Maisto instituto mokslininkė pabrėžia, jog į maisto laikymo sąlygas labai svarbu atkreipti dėmesį, jei jį valgo vaikai, senjorai ar asmenys su sumažėjusiu skrandžio rūgštingumu.
Pasirodo, jog pagaminti maisto produktai ant šventinio stalo gali praleisti ne daugiau kaip 2 valandas, po šio laiko norint juos išsaugoti, būtina atvėsinti iki +4°C. Mokslininkė pasakoja, kad ant stalo ilgesnį laiką galima palikti užkandžių lėkštę su vytintais mėsos ar žuvies gaminiais, šviežiomis ar marinuotomis daržovėmis ir krekeriais ar duonos lazdelėmis.
Įsigytus ar namie pasigamintus kulinarijos gaminius reikėtų suvartoti per 48 valandas. Gelbstint pagamintą maistą kai kuriuos produktus galima užšaldyti, taip šiek tiek prailginant jų tinkamumo laiką. Tačiau svarbu nepamiršti, kad pagaminti patiekalai net ir šaldiklyje neturėtų praleisti ilgiau nei 30 dienų.
„Noriu priminti, kad atitirpinti produktus reikia šaldytuve, ne kambario temperatūroje. Taip pat nepamirškime ir higienos – prieš valgį būtina plauti rankas ir nemaišyti įrankių bei lentelių naudojamų žaliam ir termiškai apdorotam maistui“, – pataria A. Zabulionė.
Jei vis tik nepavyko apskaičiuoti porcijų, drąsiai kvieskite draugus ar giminaičius į svečius, pasiūlykite paskanauti savo šedevrais kaimynams. Socialiniuose tinkluose gausu grupių, kuriuose galima dalintis maistu.
Pasak tyrėjos A. Zabulionės, geriausia po švenčių likusius nepanaudotus produktus, perduoti asmenims ar organizacijoms, kurios rūpinasi ir maitina nepasiturinčius asmenis. Tokiu būdu ne tik maistą išgelbėsite, bet ir geru darbu kitų šventes praturtinsite.
