KTU mokslininko teigimu, tai ir apibūdina „Paslėptojo Markovo modelio“ idėją – stebint vertės kitimą, spręsti apie pasaulinių rinkų būklę ir bandyti prognozuoti ateitį.
„Savo tyrime mes stebėjome du žinomus finansinius fondus 2019–2022 laikotarpyje ir iš jų identifikavome, kad pasaulinės rinkos bet kuriuo momentu yra vienoje iš keturių būsenų: normalioje, sukrėtimo būsenoje akcijų rinkose, sukrėtimo būsenoje obligacijų rinkose ir globaliame finansų sukrėtime – pasaulinėje krizėje“, – atskleidžia profesorius.
Tam tikrais metodais mokslininkų komanda, kuriai vadovauja ne tik KTU, bet ir Prahos Karolio universitetą atstovaujantis profesorius Miloš Kopa, nustatė, kad šie periodai sutapo su minėtaisiais įvykiais pasaulyje. Kai buvo identifikuotos perėjimo tarp būsenų tikimybės, Lietuvos pensijų fondų duomenis buvo galima susieti su šiais laikotarpiais ir modeliuoti pensijų fondų vertės kitimą ateityje.
Tam ir buvo pasitelkta inovacija – streso testavimas. Šio testo tikslas – nustatyti, ar konkretus pensijų fondas gali užtikrinti teigiamą augimą ateityje, esant vienokiam ar kitokiam šokui finansų rinkose.
„Savo tyrime mes taikėme keletą scenarijų ilgindami finansų krizes ir modeliuodami fondų verčių kitimą per ateinančius 5 metus“, – pasakoja KTU tyrėjas.
Šią metodiką galima taikyti ne tik pensijų fondams, bet ir kitoms investicijoms.
Skatina lietuvius pasitikėti pensijų fondais
A. Kabašinskas teigia, kad tyrimas atskleidė net keletą įdomių dalykų. Visų pirma, Lietuvos antrojoje pensijų pakopoje veikiantys fondai vidutiniškai yra pajėgūs atlaikyti ir dvigubai ilgesnes krizes.
„Tačiau rezultatai rodo, kad kai kurie Lietuvos fondai sunkiai įveikia infliaciją, o kiti, patys konservatyviausi fondai, skirti greičiausiai į pensiją išeisiantiems arba jau išėjusiems piliečiams, po neigiamų šokų atsigauna labai lėtai“, – papildo KTU ekspertas.
Tai galima paaiškinti reguliavimo aspektais ir su tuo susijusia investavimo strategija, nes akcijų rinkos atsigauna keletą kartų greičiau nei obligacijų, o minėtieji fondai daugiau nei 90 proc. investuoja į obligacijas ir kitus mažiau rizikingus instrumentus.
Atliktas ir papildantis tyrimas, kuriuo bandoma parodyti, kaip turėtų keisti investavimo strategiją pensijų fondai, kad išvengtų drastiškų neigiamų pasekmių, sukeltų įvairių finansinių krizių ir šokų.
„Daug į akcijas ir kitus rizikingus instrumentus investuojantys fondai prieš prasidedant ar jau prasidėjus finansų krizei turėtų nežymiai, iki 10 proc., padidinti nerizikingų instrumentų kiekį. Tuo tarpu fondai, daugiausiai investuojantys į obligacijas, turėtų padidinti akcijų kiekį savo valdomame fonde. Abiem atvejais, besibaigiant krizei, reikėtų neskubant grįžti prie įprastos strategijos“, – pataria A. Kabašinskas.
Nors tyrimas neturėjo tikslo didinti žmonių pasitikėjimo pensijų fondais, rezultatai rodo, kad Lietuvos antrosios pakopos pensijų fondai yra atsparūs ir jais tikrai galima pasitikėti – istoriškai jie užtikrina ilgalaikį augimą, o kai kurie net lenkia infliaciją bei kainų augimą.
„Žmonėms tikrai reikėtų nusiraminti, o kai kuriems politikams – neperdėti vertinant situaciją. Nors trumpalaikiai svyravimai būna drastiški, ilgalaikis augimas yra aiškiai matomas“, – teigia KTU profesorius dr. A. Kabašinskas.
Tyrimas buvo vykdomas pagal LMT mokslininkų grupių projektą „Pensijų fondų reguliavimas neapibrėžtoje aplinkoje tvaraus investavimo kontekste“. Straipsnis „ Stress testing for IInd pillar life-cycle pension funds using hidden Markov model“ buvo paskelbtas žurnale „ Annals of Operations Research “ ir jį galima rasti čia.