KTU mokslininkas apie elektromobilius: Norvegijos sėkmė – Lietuvos siekiamybė

Elektromobiliai, kaip pagrindinis atsakas į klimato kaitos iššūkius, iš lėto, tačiau užtikrintai tampa nepakeičiama transporto sektoriaus pertvarkymo dalimi. Jie mažina kenksmingų medžiagų išskyrimą į atmosferą, o dėl mažesnių sąnaudų pritraukia vis daugiau vartotojų dėmesio. KTU Matematikos ir gamtos mokslų (MGMF) mokslininkas docentas Benas Gabrielis Urbonavičius aptaria pagrindinius elektromobilių privalumus ir iššūkius.

Elektromobilių įvairovė: nuo prototipų iki masinės gamybos

Elektromobiliai skirstomi į tris pagrindines rūšis: tikruosius elektromobilius (angl. battery electric vehicle – BEV), įkraunamus hibridus (angl. plug-in hybrid – PHEV) ir įprastus hibridus (ang. hybrid – HEV). Šiuolaikiniai automobiliai pasižymi įvairiomis technologijomis, suteikiančiomis vartotojams daug pasirinkimo galimybių, atsižvelgiant į jų poreikius bei aplinkosaugos reikalavimus.

Elektromobilių istorija prasidėjo dar XIX a. viduryje su pirmųjų veikiančių prototipų kūrimu, tačiau tik nuo 2011 metų transporto pramonėje sparčiai pradėjo vystytis praktinė elektromobilių plėtra, prasidėjus masinei „Nissan Leaf“ ir „Chevrolet Volt“ („Opel Ampera“) gamybai.

KTU docento B.G. Urbonavičiaus teigimu, elektromobilių revoliucija labai priklauso nuo baterijų technologijos tobulėjimo.

Iššūkiai ir lūkesčiai baterijų perdirbimo srityje

B. G. Urbonavičius pabrėžia, kad jau ilgą laiką diskutuojama apie elektromobilių baterijų perdirbimo svarbą bei procesą. Deja, šiandien elektromobilių gamintojai negali pasiūlyti idealaus baterijų perdirbimo būdo, tačiau moksliniai išradimai, inovacijos skatina pažangius ir aplinkai naudingus sprendimus šioje srityje.

„Kai kurie mokslininkai tvirtina, jog elektromobilių baterijų perdirbimas yra neįmanomas. Nors pramonės lygiu jau egzistuoja technologijos, leidžiančios išgauti pradines medžiagas ir metalus iš ličio jonų („Li-ion“) ar („NiMh“) baterijų, vis dar laukiama pačių baterijų perdirbimo proceso piko stadijos“, – pasakoja KTU mokslininkas.

Hibridinių automobilių baterijų perdirbimas kelia mažesnius iššūkius dėl mažos baterijų talpos. Mažesnė baterijos talpa ne tik palengvina perdirbimo procesą, bet ir sumažina neigiamą poveikį aplinkai. Siekiant tobulinti ir plėsti tvarius baterijų perdirbimo metodus, svarbu didinti investicijas, pabrėžiant jų svarbą transporto pramonėje.

„Baterijų perdirbimas išlieka svarbus, tačiau šioje srityje dar nėra nustatytas aiškus prioritetas, todėl, mano manymu, didžiausios perdirbimo apimtys dar nėra pasiektos“, – sako B. G. Urbonavičius.

Naudojimas žemose temperatūrose

Ne paslaptis, kad žemesnėje temperatūroje elektromobiliai susiduria su iššūkiais. Elektromobiliuose yra numatyta automatinė akumuliatoriaus temperatūros palaikymo funkcija, nustatyta gamintojo, norint greito įkrovimo. Siekiant greitai įkrauti elektromobilio akumuliatorių, būtina temperatūrą padidinti iki 20 Celsijaus laipsnių. Tai ne tik užtikrina optimalų krovimo veiksmingumą, bet ir ilgą baterijos tarnavimo laiką.

„Išskirtinė situacija buvo susidariusi šių metų sausio mėnesį Čikagoje, kuomet dėl staigiai nukritusios temperatūros elektromobilių savininkai negalėjo įkrauti akumuliatorių, susidarė automobilių eilės ir kilo didelis nepasitenkinimas“, – pasakoja KTU mokslininkas.

Elektromobilių gamintojai daug dėmesio skiria šildymo sistemos įdiegimui, kurios leistų lengviau prižiūrėti baterijas žemoje temperatūroje. Be to, bandoma sukurti baterijas, kurios jautriai nereaguos į temperatūros kitimus ir užtikrins efektyvesnį elektromobilių veikimą nepaisant oro sąlygų.

Žaliosios transporto vizijos Europoje

Europoje vyksta ryžtingas žaliosios ekonomikos kūrimas, kuriame didelis dėmesys skiriamas dekarbonizacijai. Elektromobiliai išskiriami kaip efektyvi transporto sektoriaus priemonė, akcentuojama politiniuose sprendimuose ir strategijose, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir svarbiausia kovoti su klimato kaita.

Norvegijos sėkmė rodo žaliosios transporto sistemos įgyvendinimo potencialą, tačiau kitoms Europos šalims gali prireikti laiko pasiekti panašių rezultatų. Skirtingi politiniai kontekstai ir trumpesnis laikotarpis gali sukelti abejonių dėl kitų Europos šalių galimybės pasiekti toki patį elektromobilių naudojimo lygį, tačiau kiekviena šalis gali pasirinkti tinkamus veiksmus, įgyvendinant šią ekologišką transporto viziją.

„Svarbu pabrėžti, kad Norvegijos sėkmės istorija parodo, kad nuo 1990 m. šalyje taikomos lengvatos netaršiems automobiliams, o 2001 m. PVM mokesčio netaikymas, suteikė pastebimų rezultatų transporto pramonėje“, – sako jis.

Kelias į elektromobilių ateitį

Kiekvienai šaliai būdingas unikalus automobilių rinkos kontekstas, kurį lemia įvairūs veiksniai, įskaitant mokestinius aspektus, ekonominę padėtį ir netgi kultūrines tradicijas. Lietuvoje, nors registruotų elektromobilių skaičius didėja, jų dalis vis dar yra labai maža. Remiantis 2023 m. spalio mėnesio Regitros duomenimis, visiškai elektriniai automobiliai sudarė tik 0,63 proc. viso automobilių parko, o hibridiniai elektromobiliai – 4,2 proc.

„Vertinant šiuos duomenis, pastebima, jog vidutiniam Lietuvos vartotojui vis dar yra kliūčių įsigyti visiškai elektrinį automobilį, nes jie išlieka per brangūs, o ekonomiškai patrauklių alternatyvų pasiekiamumas ribotas dėl nepakankamo įkrovimo stotelių tinklo“, – sako KTU mokslininkas.

Nepaisant elektromobilių keliamų iššūkių, pastebimas teigiamas pokytis Lietuvoje. Įkrovimo stotelių tinklas plečiasi, o elektromobiliai tampa vis labiau prieinami ir patrauklesni dėl techninių charakteristikų. Nuolatinis elektromobilių sektoriaus stebėjimas leis ne tik įgyvendinti ekologišką transporto viziją Lietuvoje, bet paskatins aktyvesnį šios transporto priemonės naudojimą visuomenėje.

„Reikia suprasti, kad elektromobilių vystymas yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia laiko ir kantrybės. Negalime nuleisti rankų, nes tai svarbus žingsnis į priekį link ekologiškesnės ateities“, – sako B.G. Urbonavičius.