2024 metų statistika rodo, kad net 83 proc. apklaustų įmonių tarp savo pareigybių yra įtraukę ir „Scrum“ meistro (angl. „Scrum master“) pareigybę. Nedirbantys informacinių technologijų (IT) srityje retai kada žino, kas tai per profesija, tačiau kuo toliau, tuo labiau šios pareigybės reikia norint užtikrinti efektyvų ir sklandų darbą komandose.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) magistrė Bernadeta Nikrevičė, šiuo metu dirbanti „Scrum“ meistre ir komandų trenere, pasakoja, kad iš esmės jos rolė apima pagalbą komandai, taikant įvairias „Agile“ filosofijos gerąsias praktikas.
Šios praktikos padeda komandoms tapti efektyviomis, savarankiškomis, nuolat augančiomis ir tobulėjančiomis, o svarbiausia – kuriančiomis tokį produktą, kurio iš tiesų reikia verslui. Dažniausiai ši pareigybė sutinkama IT srityje, tačiau pamažu ji atsiranda ir kitose srityse – rinkodaroje, finansų sektoriuje, sveikatos priežiūroje.
„Mano profesijoje darbo dienų vienodų nebūna. Įprastai ramiosiomis dirbu individualiai su savo komanda, padedu spręsti iškilusias problemas. Neretai tenka sukti galvą, kaip padėti komandai augti, tobulėti, įgalinti būti savarankiška, nukreipiant komandos narius teisinga linkme“, – apie savo darbo dieną kalba B. Nikrevičė.
Dirbant „Scrum“ meistru sunkiausia rasti būdus, kurie padėtų komandą įgalinti pokyčiams. B. Nikrevičė sako, kad imti ir pasakyti komandos nariams, kaip elgtis – paprasta, tačiau tai nebus neefektyvu. Dėl to šie specialistai stengiasi darbą optimizuoti taip, kad vienam darbuotojui neatėjus į darbą, visa likusi komanda gebėtų ir toliau dirbti efektyviai.
„Tai verslui suteikia daugiau lankstumo ir greitesnį prisitaikymą prie pokyčių. Vis dėlto „Scrum“ meistro darbo rezultatus išmatuoti kiekybinėmis metrikomis – sudėtinga, nes tai darbas su žmonėmis ir sėkmingas šio specialisto vaidmuo atsispindi komandos pasiekimais“, – pastebi KTU alumnė.
B. Nikrevičė šia profesija susidomėjo prieš daugelį metų, KTU Cheminės technologijos fakultete (KTU CTF) studijuodama Maisto mokslo ir technologijos programoje.
Tuo metu mergina įsivaizdavo, kad norėtų būti technologe, tačiau metams bėgant, susižavėjimas „Scrum“ meistro specialybe tik didėjo.
„Dirbdama kokybės vadove ir technologe baltyminių batonėlių gamybos įmonėje, susidėliojau planą, kaip pereisiu į šią poziciją IT industrijoje. Gana greitai planas tapo realybe“, – šypsosi B. Nikrevičė.
IT sritį B. Nikrevičė pasirinko neatsitiktinai – nuo pat jaunystės ji žavėjosi tiksliaisiais mokslais ir technologijomis. Taip ji atsidūrė ir Maisto mokslo ir technologijų studijų programoje, o vėliau – Inovacijų valdymo ir antreprenerystės magistrantūroje.
„Žavėjausi su maistu susijusiomis inovacijomis, eksperimentais, tačiau domėjausi ir verslu, jo vystymu, auginimui. Supratau, kad nors tikslieji mokslai man sekasi, tačiau verslumas žymiai įdomesnis“, – neslepia mergina.
Vedama susidomėjimo technologijomis, studijų metais B. Nikrevičė prisijungė prie KTU Studentų mokslinės draugijos (KTU SMD). Nuo pat vaikystės mergina, žiūrėdama animacinius filmukus, domėjosi robotais – skraidančiomis mašinomis, humanoidiniais robotais, pakeisiančiais žmoniją.
Taip sutapo, kad jos brolis, tuometinis KTU SMD narys, pradėjo programuoti robotuką, galintį dalinti saldainius.
„Be galo didžiavausi savo broliu, o akys ypatingai sublizgėjo, kai abu robotus atvežė namo, pademonstravo visai šeimai, net seneliams. Nuo tada pradėjau klausinėti, kur jis tai daro, kas tas SMD ir kaip man tapti jo dalimi“, – teigia B. Nikrevičė.
Jos gyvenime robotų kūrimas užėmė kitokią vietą nei broliui. Kadangi jos studijų kryptis buvo chemija, robotams skirdavo tik nedidelę dalį savo laiko. Tai vis tiek nesutrukdė merginai sėkmingai dalyvauti linijos sekimo robotų varžybose ir laimėti antrą vietą.
„Aistra robotams atvedė į renginių organizavimą – daug prisidėjau prie KTU SMD organizuojamo kasmetinio renginio „Robotų intelektas“. Ieškodavau rėmėjų, padėdavau įrenginėti trasas, nešiojau kėdes, komentuodavau gyvų transliacijų metu robotų kovas“, – prisimena KTU magistrė.
KTU SMD organizuojamas renginys „Robotų intelektas“ skirtas visiems besidomintiems technologinėmis naujovėmis Lietuvoje. Šio renginio tikslas – skatinti robotikos ir mechatronikos sprendimų taikymą praktikoje.
