Net ir draugiškiausioje šalyje karo pabėgėlių gyvenimas nėra lengvas. Žmonės patiria stresą, susiduria su pokyčiais, kurių dažnu atveju nepasirinko patys. Jie nerimauja dėl savo artimųjų, likusių karo zonoje, ir išgyvena sudėtingą adaptacijos procesą. Šiame kontekste ypatingą vaidmenį atlieka kalba.
Kauno technologijos universiteto Užsienio kalbų centro (KTU UKC) organizuotame lietuvių kalbos mokymo projekte „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“ dalyvavo net 320 žmonių tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu, o jų metu dalyviai ne tik mokėsi kalbos, bet ir gilinosi į Lietuvos kultūrą, tradicijas ir vertybes.
Kalbos mokėjimas turi didelę reikšmę užsieniečių socialinei ir kultūrinei integracijai – kalba yra ne tik bendravimo įrankis, bet ir priemonė pradėti naują gyvenimą.
„Net trumpam išvykus į kitą šalį, svarbu pažinti vietos kalbą – per ją atsiveria kultūra. Tačiau kai žmogus palieka savo šalį ne savo noru – dėl karo, netekčių ar nesaugumo – kalba tampa psichologinės atramos dalimi“, – sako KTU UKC vadovė prof. dr. Saulė Petronienė.
Džiaugiasi atsivėrusiomis galimybėmis
Balandžio 11 dieną įvyko baigiamasis projekto „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“ renginys. Jis ne tik vainikavo projektą, bet ir paliko gilią emocinę žymę tiek dalyvių, tiek organizatorių širdyse. Kalbos mokymasis – tai daugiau nei gramatika ar žodynas. Tai kelias į supratimą, draugystę ir bendrumą.
Renginyje dalyvavo apie 300 žmonių, tarp jų – Lietuvos Respublikos kultūros viceministras doc. dr. Viktoras Denisenko, Ukrainos ambasados atstovas patarėjas Viktor Hamotskyi, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja Gražina Genė, Donatas Smalinskas, laikinai einantis Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pareigas, KTU UKC vadovė prof. dr. S. Petronienė, įvairių Lietuvos universitetų profesoriai, o taip pat ir ukrainiečiai, KTU organizuotuose kursuose mokęsi lietuvių kalbos ir kultūros.
Į kalbos mokymus įsitraukę Ukrainos piliečiai Lietuvoje atrado ne tik saugumą, bet ir naują pradžią. Jie mokėsi kalbos, siekdami ne tik išmokti bendrauti, bet ir integruotis į lietuvišką kasdienybę.
„Lietuvių kalba mums svarbi ne tik bendravimui asmeniniais tikslais, bet ir darbo aplinkoje. Renginiuose stengiamės kalbėti lietuviškai – taip laviname savo žinias ir galime artimiau bendrauti su žmonėmis“, – pasakojo Ana ir Oleksi – ukrainiečiai, KTU mokęsi lietuvių kalbos ir Lietuvoje sėkmingai dirbantys fotografais.
Kalbos reikšmė neapsiriboja vien profesine sritimi ir nėra tik svarbus privalumas darbo rinkoje – ji tampa socialinių ryšių pamatu ir atveria kelią į naujas draugystes. „Per kalbą atsiranda draugystė. Išmokę kalbą su kaimynais tapome tikrais draugais“, – dalijasi Oleksi.
Turėtume būti atlaidesni kalbos klaidoms
Renginyje diskutuota ir apie lietuvių požiūrį į kalbą. Jei norime, kad užsieniečiai drąsiau mokytųsi lietuvių kalbos ir siektų pažinti kultūrą, patys turėtume pakeisti požiūrį į kalbą.
Ypač svarbu, kad lietuviai, matantys savo kalbą kaip itin seną ir siekiantys išsaugoti ją, būtų atlaidesni kalbos klaidoms. Jei iš suklydusiojo juokiamasi, jam tai nesuteikia noro kalbėti. Norėdami, kad žmonės mokytųsi, turime juos palaikyti.
KTU UKC vadovė prof. dr. S. Petronienė akcentuoja, kad mokymasis vyksta abipusiai: „Mes, lietuviai, taip pat mokomės kartu su ukrainiečiais, su kitais atvykusiais. Mokomės jų kultūros, tolerancijos, atvirumo, gerumo. Šis projektas – tai pavyzdys, kaip kalba tampa bendrumo ir supratimo pamatu.“
Projektas „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“ buvo finansuojamas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo.
