Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o jo internetiniame puslapyje galima rasti apklausų duomenis, statistiką, žiniasklaidos turinio analizes, parlamento debatus, partijų programas bei žiniasklaidos tekstus. Archyvas prieinamas tiek tyrėjams, tiek studentams.
Universitetinės veiklos dažnai yra glaudžiai susijusios su statistinių duomenų analize ar apklausų duomenimis, siekiant savo rašto darbus grįsti konkrečiais pavyzdžiais.
Susidūręs su tokia situacija, studentas neretai ieško informacijos užsienio straipsniuose, o didžioji dalis jų pamiršta ar net nežino, kad statistinių ir apklausų duomenų galima rasti veikiančiame Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) duomenų archyve.
Archyve – įvairūs duomenys
LiDA aprašo duomenis taip, kad jie būtų lengvai ir greitai suprantami, jog iškart būtų galima jais naudotis – tai didžiausias archyvo privalumas, skiriantis jį nuo bendros internete randamos informacijos. Tiesa, nors patys duomenys yra lietuviški, visų duomenų aprašai pateikiami ir anglų kalba.
LiDA KTU įkurta dar 2006 metais pagal projektą, kurį finansavo Europos Sąjungos (ES) struktūriniai fondai. Nuo 2011 metų archyvą išlaiko KTU SHMMF.
Archyvui duomenis teikia ne tik KTU mokslininkai, mokslo grupės, bet ir valstybės institucijos: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Kultūros ministerija, Vyriausybės strateginės analizės centras – šios ir kitos institucijos yra įpareigotos apklausų duomenis, surinktus nacionaliniu mastu, publikuoti archyve.
Istorinės statistikos duomenų kolekcija – tai istoriniai duomenys, kurių didžiausią dalį sudaro Baltijos šalių situacija tarpukariu.
Lentelėse, grafikuose, žemėlapiuose, interaktyviuose žemėlapiuose surinkti duomenys apibūdina tuometines istorines aplinkybes. Archyve galima rasti to meto gyventojų surašymo duomenis bei tarpukario švietimo duomenis, pavyzdžiui, pedagogų ar mokyklų kiekį. Pasinaudojant prieinamais duomenimis, galima sukurti vizualizacijas pagal tai, kaip tam tikru aspektu keitėsi duomenys tarpukariu.
Aktualūs tyrimų rinkiniai
LiDA archyve nuolat atnaujinami duomenų rinkiniai, kuriuose nugulusios vykdytos apklausos Lietuvoje ir užsienyje bei jų rezultatai, kita sisteminga informacija. Duomenų rinkinius galima analizuoti įvairias pjūviais ir sužinoti išties labai įdomių faktų.
Pavyzdžiui viename naujausių politikos rinkinių „Seimo plenariniai posėdžiai” talpinamos debatų stenogramos, protokolai ir kiti tekstai susiję su Lietuvos Respublikos Seimo plenariniais posėdžiais nuo 1990 metų.
Kitame rinkinyje apie svarbiausias problemas Lietuvoje „Most Important Problems in Lithuania“ talpinami tyrimo rezultatai. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę su kokiomis sociopolitinėmis problemomis 2016-2020 metais susidūrė Lietuva.
Respondentų atsakymai į atvirus klausimus, LiDA darbuotojų buvo sukoduoti naudojant tarptautinį lyginamųjų politinių darbotvarkių projekto instrumentarijų. Be to, respondentų atsakymai į atvirus klausimus apie dabartines problemas Lietuvoje buvo sukoduoti pagal kriterijų, ar nurodytos problemos yra tiesiogiai susijusios su Ukraina ar ne.
Dar kitame duomenų rinkinyje „ISSP 2020: Environment IV, November“ iš surinktų apklausų rezultatų galima analizuoti Lietuvos gyventojų nuomonę apie aplinkosaugos problemas ir jų poveikį visuomenei.
Apklausų metu nustatytos svarbiausios socialinės, ekonominės ir socialinės politinės problemos, įskaitant gyventojų nuomonę apie ekonominius sprendimus ir pajamų skirtumus. Ištirtas visuomenės požiūris į įvairias aplinkosaugos problemas, įvertintas problemų svarbos lygis ir nustatyti Lietuvos prioritetai.
Nauda studentams
Nors archyvas tiesiogiai orientuojasi į mokslininkus, LiDA atstovas prof. dr. Vaidas Morkevičius teigia, jog studentai yra potencialūs ateities mokslininkai: „Dėl šios priežasties jau dabar socialinių tyrimų metodų paskaitose pristatomas archyvas, jog studentai būtų supažindinami su esamais archyvo duomenimis ir kaip juos galima analizuoti“, – sako profesorius.
