„Fundamentalūs procesai yra aiškūs, tačiau sistemos, kurios yra įdomios savo taikymais, labai greitai tampa per daug sudėtingos. Chemijos mokslas ir bando apjungti mikroskopinį pasaulį su praktikoje naudingais procesais“, – aiškina KTU jaunasis tyrėjas.
Medžiagos, suformuojančios vienos molekulės storio sluoksnius
A. Magomedov pasakoja, kad vieno iš pagrindinių TiFEC tyrėjų profesoriaus Vytauto Getaučio mokslo grupėje jie sprendžia specifines naujų technologijų problemas, pasitelkiant organinės chemijos metodus ir kuriant naujas medžiagas. Pasak jo, šios medžiagos turi būti pigesnės, efektyvesnės ir ilgaamžiškesnės nei šiuo metu egzistuojantys analogai.
„Pagrindinis mūsų darbo metodas – organinė sintezė. Galima sakyti, kad tai, ką darome, yra artima maisto gaminimui, tik vietoje maisto, naudojamos specifinės medžiagos. Kaip ir su maisto gamyba, nemažai laiko tenka skirti indų plovimui. Gavus norimą medžiagą, ji toliau tyrinėjama kartu su partneriais iš viso pasaulio. Įvertinus rezultatus (teigiamus arba neigiamus), grįžtame prie sintezės“, – sako KTU jaunasis tyrėjas.
Vaikinas pastebi, kad jų tyrimai ir medžiagos yra naudingi kitiems tyrėjams, kurie siekia sukurti efektyvesnius saulės elementus. Prieinamos ir patikimos medžiagos supaprastina darbą laboratorijose bei suteikia galimybę greičiau pasiekti reikiamus prietaisų parametrus. Jis papildo, kad efektyvesnių saulės elementų atsiradimas prisidėtų prie kiekvieno žmogaus gerovės.
Iki šios dienos, didžiausias mūsų pasiekimas – naujos medžiagos, pavadinimais 2PACz, MeO-2PACz ir kt. Su šiomis medžiagomis mes pademonstravome, kad minimalaus įmanomo sluoksnio storio, sudaryto vos iš vienos molekulės, užtenka tam, jog būtų galima užtikrinti aukštą prietaisų efektyvumą.
Jis tęsia, kad tokio plono sluoksnio naudojimas ir jo formavimo ypatumai atvėrė platesnes galimybes prietaisų formavimui. Šiuo metu jų medžiagos yra populiariausias pasirinkimas konstruojant rekordinio efektyvumo naujos kartos saulės elementus – nemažai mokslo grupių prisijungė prie tolimesnio šios krypties vystymo.
„Šis mūsų pasiekimas yra įdomus ir svarbus tuo, kad jis remiasi teorija. Neretai tenka girdėti, kad „sausa teorija“ yra nenaudinga. Tačiau taip yra tik tuo atveju, jeigu nemokame taikyti žinių ir siekiame paprasto vadovėlinių tiesų atkartojimo. Jeigu turimos žinios leidžia teoriją taikyti praktikoje, galima pasiekti įdomių rezultatų“, – savo nuomone dalijasi vaikinas.
Visos darbo dienos – skirtingos
A. Magomedov pasakoja, kad šiuo metu jie įsirenginėja naujas laboratorijas, skirtas laboratorinių saulės elementų formavimui. Pasak jo, pirmasis etapas – įrangos įsigijimas, o vėliau kurs komandą, gebančią realizuoti mokslines idėjas praktikoje.
TiFEC siekia tobulinti išskirtinių savybių, aplinką tausojančių ir energetiškai efektyvių medžiagų kūrimo bei jų integravimo į hibridines energetines sistemas technologijas.
Šio centro vystomos veiklos įgalins minimizuoti energijos nuostolius ir maksimaliai efektyviai išnaudoti saulės elementų sugeneruotą energiją, o tai neabejotinai prisidės ne tik prie aplinkosauginio, bet ir teigiamo socialinio poveikio.
Taip pat TiFEC sieks ugdyti mokslininkus ir kitus tyrėjus, plečiant jų kompetencijas prioritetinėse centro mokslo kryptyse, stiprinant kritinį mąstymą, ugdant kūrybinius, bendradarbiavimo įgūdžius ir įtraukiant juos į tarpdisciplinines darbo grupes.
KTU jaunasis tyrėjas teigia, kad įdomiausia mokslinio darbo dalis – galimybė būti globalioje bendruomenėje ir bendrauti su studentais bei kolegomis iš įvairių sričių.
„Mokslinis darbas yra įdomus savo įvairove. Galima sakyti, kad nėra nei vienos vienodos darbo dienos, kai tikslas verčia ieškoti vis naujesnių metodų, o netikėti rezultatai – sustoti ir pagalvoti“, – sako jis.
Svarstantiems siekti mokslinio darbo, KTU jaunasis tyrėjas A. Magomedov turi tik vieną patarimą – išbandyti. Pasak jo, Lietuvoje yra sukurtos labai geros sąlygos anksti įsitraukti į mokslo grupių veiklą.
Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.
