Žemės gelmėse slypi neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti energijos šaltiniu. Bendradarbiaujant su tarptautinėmis įmonėmis, KTU „M-Lab“ įsikūręs „Geoenergy Lab“ paramos būdu gavo beveik 3 mln. eurų vertės programinę įrangą, leidžiančią efektyviai modeliuoti žemės gelmių reiškinius. Tai svarbu siekiant plėtoti švarios energijos naudojimo galimybes.
Apie geoterminę energiją ir Lietuvos žemės paviršiaus unikalumą kalba Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) prof., geoenergetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų laboratorijos „Geoenergy Lab“ vadovas Mayur Pal.
Laboratorijos, įsikūrusios KTU tarpdisciplininiame eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centre „M-Lab“, vadovas sako, kad šiandien Lietuva turi didžiulį neišnaudotą potencialą, kuris glūdi po Žemės paviršiumi.
Lietuvos gelmėse – vandenilio klodai
KTU profesorius teigia, kad „Geoenergy Lab“, esančios laboratorijų centre „M-Lab“, mokslo grupės tikslas – plėtoti tyrimų ir inovacijų metodus, kuriais siekiama užtikrinti tvarumą žemės gelmių srityje, kartu tiriant geoenergetikos potencialą.
M. Pal aiškina, kad geoenergetinis potencialas – tai žemės gelmėse sukaupta energija: „Islandijoje šį reiškinį galima pamatyti geizeriuose, iš kurių veržiasi karšto vandens garai. Tailande galima maudytis karšto vandens ežeruose.
Žemės paviršiuje yra sukaupta daug energijos, kurią reikia tinkamai ir tvariai panaudoti. Taip pat mūsų pirminiai tyrimai parodė vandenilio potencialą Lietuvos žemės gelmėse“, – dalijasi jis.
Pasak KTU mokslininko, tai yra dinamiška tyrimų grupė, siekianti tobulinti sprendimus įvairiose srityse, įskaitant angliavandenilių gavybos optimizavimą, duomenų gavybą siekiant įžvalgų apie žemės gelmes, geoterminę energiją, anglies dioksido surinkimą ir saugojimą, taip pat vandenilio gamybos ir saugojimo technologijas.