Šiuolaikinė dokumentika, žmogaus ir atminties tematika – pagrindinės fotografijos temos ir objektai, kurios atsispindi KTU Foto studijos vadovo Donato Stankevičiaus darbuose. Liepos 6-ąją už nuopelnus kultūros srityje jis atsiėmė Santakos garbės ženklą. Beje, šio menininko sąraše jau ne vienas apdovanojimas – Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvarinis medalis buvo ankščiau įteiktas už nuopelnus kuriant miesto įvaizdį, o taip pat ir Kauno miesto kultūros premija.
„Manasis Santakos garbės ženklas – už nuopelnus fotografijos meno srityje, Kauno miesto vardo garsinimą ir aktyvią kūrybinę ir visuomeninę veiklą. Kiekvienas įvertinimas nuteikia pozityviai, todėl šiandien džiaugiuosi, kaip ir džiaugiausi sužinojęs, kad gausiu apdovanojimą. Tai neeilinis įvertinimas, nes šiuo ženklu apdovanojami kauniečiai ir užsienio valstybių vadovai, savo darbais nusipelnę Lietuvai ir Kaunui“, – šypsosi D. Stankevičius.
D. Stankevičiui visi jo sukurti projektai savaip brangūs ir įsiminti – paskutinė jo leista fotografijų knyga „Stotelėje“ apdovanota diplomu gražiausių knygų konkurse Lietuvoje. Konkursą organizuoja Kultūros ministerija, o knygai apdovanojimas suteiktas dokumentinės meno knygos kategorijoje.
„Žinoma, šiandien labiausiai gyvenu tuo, ką darau dabar. Fotografijų ciklas „Legendary Past“ dar tik įsibėgėja. Šis ciklas meninėmis priemonėmis sprendžia atminties temos klausimą ir vaizdo antropologams reikalingų vaizdų stygių. Nuotraukomis vaizduojama Lietuvos devinto ir dešimto dešimtmečių pradžia“, – pasakoja jis.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Foto studijos vadovo kuriami vaizdai „Legendary Past“ fotografijų cikle – laikmečio kasdienybės rekonstravimas, turtingas detalėmis, maksimaliai atkuriamomis lokacijos ir estetika. Šiose fotografijose atsispindi realiai buvusios situacijos, nes jos kuriamos remiantis vieno žmogaus vaikystės, paauglystės ir mokyklos baigimo metų patyrimais.
„Čia vaizduojama vaikystės kioskeliuose perkama turkiška kramtomoji guma ir kolekcionuojami jos popierėliai, pirmosios ir sunkiai įperkamos estų gamybos riedlentės, „Yoyo“ triukai, pirmieji „Famiclon“ vaizdo žaidimų kompiuteriai ir dar daug spalvingo bei permainingo Lietuvos istorijai laiko pavyzdžių per jaunuolio gyvenimo prizmę“, – sako D. Stankevičius.
Autorius priduria, kad šis fotografijų ciklas verčia susimąstyti, ar tikrai tai neseniai sukurtos fotografijos, o gal iš nuotraukų albumo ištrauktos autentiškos fotografijos.
„Kūrybinė fotografija gali sukurti daug išliekamosios vertės, tad prieš daugelį metų nusprendžiau savo idėjas realizuoti būtent šioje fotografijos srityje. Tuo metu buvau jau išbandęs taikomąją fotografiją, tačiau supratau, kad ten viskas kartojasi, o vertės sukuriama arba mažai, arba jos visai nėra“, – apie savo pasirinkimą kalba D. Stankevičius.
Šiomis dienomis fotografija – labai stipri komunikacijos priemonė. D. Stankevičius sako, kad neretai žmonės ne tekstus žinutėmis rašo, o tiesiog siunčia vienas kitam vaizdus – fotografuoja aplinką, užuot ją stebėję.
„Nežinau, ar tai gerai, nes blogėja mūsų trumpoji atmintis. Kita vertus, jei kalbame apie kūrybinę fotografiją, tai ji dabar labai gerai vertinama ir teisingai bei įdomiai papasakoti dalykai gali padaryti teigiamą įtaką ar net inicijuoti pokyčius visuomenės tarpe“, – teigia KTU Foto studijos vadovas.
Dar viena veikla, kuri neatsiejama D. Stankevičiaus gyvenimo dalis, yra fotografijos parodų kuravimas. Būtent ši veikla padeda stebėti, kas naujo vyksta fotografijos srityje. KTU Foto studijos vadovas pastebi, kad atsiranda vis naujų įrankių atvaizdui sukurti, tačiau visada svarbiausia – idėja.
„Manau, kad visi nauji įrankiai turi būti naudojami tikslingai. Techniką kuriančios kampanijos gyvena iš mėgėjų, kuriuos veda noras išbandyti naują daiktą ar technologiją. Tuo tarpu aiškiai žinantis, ką nori sukurti, žmogus ir toliau pirmiausia vadovaujasi idėja, o ne kreipia dėmesį, su kuo ji įgyvendinta“, – įsitikinęs D. Stankevičius.
Fotografijos kūrimo paslaptis D. Stankevičius studentams atskleidžia KTU Foto studijoje. Kiekviename susitikime su studentais fotografas stengiasi skirti asmeninio dėmesio, kuris itin svarbus, norint sukurti liekamąją vertę turintį kūrinį.
„Džiaugiuosi savo studentais. Dažnai atėję iš tiksliųjų mokslų, jie greičiausiai ir liks specialistais to, ką mokosi universitete, nes tai perspektyvios profesijos. Bet tuo pačiu jie daug žinos apie fotografiją, turės gerą skonį ir gebėjimų kurti laisvalaikiu, jei tik to norės“, – pabrėžia jis.
