Degindami iškastinį kurą, vieni gauna naudos, o kiti patiria neproporcingai didelę žalą, todėl atsiranda klimato neteisingumo sąvoka, siejanti klimato krizę su įvairiomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis. Jau 2000 m. buvo pripažinta, kad klimato kaitos keliami iššūkiai yra žmogaus teisių klausimas.
„Klimato teisingumo tema yra sudėtinga, ji dažnai paskęsta kitų problemų akivaizdoje. Taip nutinka, nes klimato krizės poveikis nėra momentinis, jam pastebėti reikia laiko, platesnio konteksto matymo ir mokslinių tyrimų“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkė, sociologijos ir komunikacijos profesorė, dėstanti „Politika, filosofija ir visuomenė“ bakalauro studijų programoje, Audronė Telešienė.
Pasaulinis klimato teisingumas
KTU mokslininkė pasakoja, kad Šiaurės pusrutulio šalys, pavyzdžiui, JAV, Kinija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kanada ar Japonija, labiausiai prisidėjo prie atmosferos taršos ir yra labiausiai atsakingos už klimato kaitą – šios šalys savo visuomenių gerovę sukūrė degindamos iškastinį kurą.
Jos kenčia nuo klimato kaitos padarinių, pavyzdžiui, intensyvesnių ekstremalių oro reiškinių, potvynių, karščio bangų, tačiau nepalyginamai didesnį poveikį klimato krizė turi Pietų pusrutulio šalims, tokioms kaip Pietų Afrikos Respublika, Madagaskaras, Brazilija, Ramiojo vandenyno salos (pavyzdžiui, Fidžis, Tuvalu).