Aviacijos plėtra ir naujos darbo vietos
Būsimiems aviacijos inžinerijos atstovams svarbiausia išugdyti atidumą detalėms ir gebėjimą spręsti problemas. „Kaip ir kiekviename versle, aviacijos inžinerijoje itin vertinamas komandinis darbas. Siekiant užtikrinti keleivių saugumą, aviacijoje egzistuoja griežti saugumo standartai, todėl kiekvienas aviacijos inžinierius privalo turėti bendras žinias apie orlaivio veikimą, jo sistemas ir išmanyti net smulkiausias detales“, – pasakoja jis.
Mindaugo išvardintas kompetencijas turintys darbuotojai aviacijos srityje – vertinami ir reikalingi, o jų pagalba visada praverčia techninėje lėktuvų priežiūroje ir projektavime. „Aviacijos inžinierių paklausa ypatingai išaugo pastaraisiais metais, kai pasibaigus pandemijai, itin atsigavo didžioji aviacija. Žmonės vis dažniau renkasi vykti į užsienio valstybes lėktuvais, todėl didėjantis keleivių srautas diktuoja naujas darbuotojų rinkos taisykles“, – pažymi Mindaugas.
Šiuo metu nemažai aviacijos inžinerijos studentų stoja planuodami įsidarbinti didžiojoje aviacijoje – darbe su dideliais keleiviniais lėktuvais. „Šiame sektoriuje nuolat reikalingi darbuotojai. Kita vertus, nereikėtų manyti, kad tik didžiąja aviacija apsiriboja aviacijos inžinerija. Lietuvoje gilias tradicijas turi ir mažoji aviacija, o Pociūnuose įsikūrusi įmonė „Sportinė aviacija ir Ko“ gamina aukštos klasės sklandytuvus“, – tendencijas apžvelgia doktorantas.
Kartu su aviacijos sektoriumi sparčiai vystosi ir kosmoso pramonė. Pavyzdžiui, Lietuvoje pamažu populiarėja nano palydovų gamyba, todėl pabaigus studijas, studentai lengvai gauna darbą kosmoso pramonės įmonėse.
„Dirbdami kosmoso pramonėje studentai projektuoja kosminius aparatus, jų sistemas, elementus, vertina aparatų būseną ir elgseną. Tai palyginus nauja aeronautikos inžinerijos sritis Lietuvoje, todėl susidomėję ja studentai galės pakankamai lengvai žengti įvairiomis karjeros pakopomis – nuo inžinieriaus iki komandos vadovo“, – pasakoja Mindaugas.
Juostinė fotografija – smagaus proceso dalis
Norėdamas prasiblaškyti po studijų ir pažinti Kauno miestą Mindaugas užsiima juostine fotografija. Ji vaikiną sudomino 2021 metais. Iki tol jis fotografuodavo skaitmeniniu fotoaparatu, tačiau, kaip ir jis pats teigia, pabodo didelį kiekį padarytų nuotraukų rūšiuoti ir tvarkyti kompiuteryje.
„Domėjausi senesniais fotografijų procesais, todėl pabandžiau fotografiją juostiniu fotoaparatu. Patiko sumažėjęs padaromų nuotraukų kiekis ir paprastesnė foto technika. Taip pat juostoje lieka fizinė nuotraukos kopija, kurios nepameti keisdamas kompiuterį“, – šypsosi KTU studentas.
Net ir fotografuodamas, jis renkasi kuo įvairesnę techniką. Doktoranto namuose galima rasti ne tik juostinį fotoaparatą, naudojantį dažniausiai pasitaikančią 35 mm juostą, bet ir kišeninį fotoaparatą, naudojantį kompaktines 110 juostos kasetes ir didesnį vidutinio formato aparatą.
„Techniką pasirenku pagal nuotaiką. Jei nesu numatęs konkrečios fotografinės išvykos į kišenę tiesiog įsimetu kompaktinį fotoaparatą, pasiruošęs įamžinti ką nors, kas patraukia akį. Žinodamas, kad noriu fotografuoti konkrečius objektus aukštesne kokybe, renkuosi didesnį vidutinio formato juostinį fotoaparatą“, – apie fotografavimo technikų galimybes pasakoja jis.
Mindaugas neslepia, kad suderinti visas veiklas tarpusavyje nėra lengva, bet jam patinka pats fotografavimo procesas. „Dažnai suderinti veiklų, iš tiesų, nepavyksta, vienas veiklas tenka pakeisti kitomis. Pomėgiais užsiimu, kai yra laisvo laiko, o pirmenybę teikiu tam, ko tuo metu labiausiai norisi“, – apie disciplinos poreikį kalba jis.
