„Stengiuosi būti aplinkoje, kurioje patiriu iššūkius ir jaučiu poreikį tobulėti. Jei kažkur pasidaro pernelyg patogu – vadinasi, laikas pokyčiams“, – taip savo sėkmės formulę apibūdina Vaida Abraškevičiūtė, studijuojanti Didžiųjų verslo duomenų analitiką Kauno technologijos universitete (KTU). Magistrantūros laipsnio studentė dienas leidžia vertėjaudama verslo atstovams iš „skaičių kalbos“ ir net painiausius duomenis paverčia įgyvendinamais sprendimais.
Iš Panevėžio kilusi mergina įsitikinusi – didžiųjų verslo duomenų analitika jai ir iššūkis, ir apdovanojimas.
– Bakalauro laipsnį įgijote ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, Tarptautinio verslo studijų programoje, o šiuo metu studijuojate magistrantūros Didžiųjų verslo duomenų analitikos studijų programoje, Kauno technologijos universitete. Kaip atradote šią sritį? Ar visuomet domėjotės skaičiais?
– Bakalauro studijos man padėjo įgyti platesnį suvokimą, kaip veikia verslas, kokią įtaką jam daro skirtingi mikro ir makro aplinkos veiksniai. Tai – svarbus kontekstas bet kokiai verslo analizei.
Duomenimis susidomėjau gana atsitiktinai, dar bakalauro studijų metu – užklydau į vieną konferenciją ir pasijutau savo vietoje. Labiausiai mane sužavėjo du dalykai: galimybė spręsti problemas bei įvairialypiškumas. Dažnai girdėdavau kartojant, kad norėdamas būti geru specialistu privalai specializuotis vienoje srityje, o geriausia – nišinėje. Tos vienintelės niekaip ir neišsirinkau, mane visada domino daug skirtingų dalykų, pradedant technologijomis ir baigiant biomedicinos mokslais. Atradusi analitiką supratau, kad galiu ugdytis specifinius įgūdžius, kurie lengvai pritaikomi įvairiose srityse. Man tai – tobulas kompromisas.
– Su duomenų analitiko darbu nesusidūrusiems žmonėms gali pasirodyti, jog tai yra ypač pastovi veikla – įvairių rodiklių skaičiavimas ir analizė nekelia naujų iššūkių. Kaip yra iš tiesų? Ar kiekviena diena panaši į praėjusią? O galbūt kasdien susiduriate su naujais iššūkiais, kurie leidžia tobulėti?
– Tikriausiai svarbu paminėti, kad tai, ką vadiname duomenų analitika šiandien, apima labai plačią atsakomybių sritį. Tuo įsitikintume ir pažiūrėję į darbo skelbimus su šių pareigų pavadinimu. Todėl teigti vienareikšmiškai būtų neteisinga. Tačiau plačiąja prasme duomenų analitika yra itin dinamiška, įvairiapusiškų kompetencijų reikalaujanti specialybė. Joje svarbūs tiek „minkštieji“, tiek „kietieji“ įgūdžiai, o ypač – gebėjimas greitai adaptuotis.
Savo darbo negalėčiau pavadinti pastoviu – priešingai, dažniau jaučiuosi, kad vejuosi nuolat tobulėjančias technologijas bei naujus verslo poreikius. Bet ši dinamika mane žavi ir motyvuoja – tai savotiškas adrenalinas, suteikiantis energijos bei skatinantis tobulėti.
– Didžiųjų duomenų analizei pasitelkiamos įvairios sistemos, kuriose kaupiami išlaidų, pardavimų, rinkodaros kampanijų ir kitų procesų duomenys, o specialistai naudodamiesi šiomis programomis paverčia skaičius verslo atstovams suprantama kalba. Kodėl žmogiškasis faktorius yra svarbus duomenų analizėje? Ar kompiuteris negalėtų šių duomenų susisteminti be specialisto pagalbos?
– Iš tiesų, didelę dalį skaičiavimų patikime programoms. Vis dėlto, duomenų analitikų komandos darbo procesas apima kur kas daugiau. Dažniausia šio proceso pradžia – verslo problema ar klausimas. Tuomet reikia išsiaiškinti kontekstą, įvertinti, kokie duomenys bei metodai turi būti naudojami. Čia svarbūs ir duomenų saugos bei optimizavimo klausimai. Galiausiai, nemažai laiko ir pastangų skiriama rezultatų pristatymui. Tam, kad analizės rezultatai teiktų realią naudą, svarbu, kad jie būtų teisingai suprasti ir lengvai interpretuojami.
Prie viso to prisideda ir duomenų valdymo bei kultūros problemų sprendimas – tinkamos duomenų architektūros parinkimas, teisiniai duomenų laikymo ir naudojimo aspektai, duomenų prieinamumas bei skatinimas juos naudoti sprendimų priėmimui visoje organizacijoje. Taigi programoms galime patikėti tik dalį savo darbo.
– Jūsų kasdienybė pilna įvairių formulių, lentelių ir grafikų. Kaip leidžiate savo laisvalaikį? Ar laisvu laiku stengiatės pabėgti nuo matematinių elementų?
– Labiausiai laisvalaikį mėgstu leisti mėgaudamasi įprastais dalykais. Jei turiu progą, stengiuosi pabėgti į gamtą. Pasivaikščiojimas parke ar miške man geriausiai padeda išvalyti galvą nuo minčių ir pailsėti. Kitas mano „nedidelis džiaugsmas“ – neskubant išgerti puodelį kavos kur nors miesto centre.
Nuo vaikystės žaviuosi scenos menais. Mokyklos metais didelę dalį laisvalaikio praleidau šokių treniruotėse bei varžybose. Nors dabar dažniau prisijungiu kaip stebėtoja, meilė šokiui niekur nedingo.
Be duomenų dar domiuosi ir mokymosi bei mokymo procesais. Kasdien mums tenka apdoroti didelį kiekį informacijos. Tad gebėjimas efektyviai ją priimti, apdoroti, ir perduoti yra reikšminga sėkmės dalis. Mėgstu bandyti pritaikyti įvairius metodus sau, o taip pat kurį laiką savanoriavau kaip korepetitorė ir ši veikla man buvo labai artima. Nors dabar tam sunku atrasti laiko, ateityje norėčiau vienaip ar kitaip prisidėti prie projektų su edukacija. Manau, kad tai – viena prasmingiausių veiklų.
