„Ši evoliucija ne tik paskatina inovacijų tempą, bet ir kuria naujas galimybes DI taikymui įvairiose srityse, padedant išgryninti technologijų teikiamą naudą bei etiškumą“ – sako M. Lukauskas.
Jis pabrėžia, kad augantis susidomėjimas atvirojo kodo modeliais ir platformomis DI programavimo srityje yra dar viena reikšminga tendencija. Pasak KTU eksperto, šis polinkis skatina inovacijas ir bendradarbiavimą tarp įvairių suinteresuotųjų šalių, leidžiant greičiau ir efektyviau diegti naujas technologijas ir sprendimus.
„Platformos, tokios kaip „GitHub“, „HuggingFace“, tampa neatsiejama mokslininkų ir kūrėjų darbo dalimi, suteikdamos galimybę bendradarbiauti, dalintis duomenimis ir patirtimi, stiprinant inovacijų sklaidą ir technologijų vystymąsi“, – teigia jis.
Vartotojams – nauja sąveika ir DI politika
Artėjantys metai DI technologijų srityje žada pristatyti naujus multimodalinius ir vaizdo įtraukimo modelius, kurie gali iš esmės pakeisti vartotojų sąveiką su DI įrankiais.
„Šie pokyčiai ne tik atvers naujas galimybes, bet kartu sukels naujų iššūkių, susijusių su duomenų apsauga ir etišku naudojimu. Besikeičiančios tendencijos yra svarbios DI technologijų vystymuisi, garantuojant tvarią ir atsakingą jų plėtrą bei siūlant inovatyvias rinkos sprendimų alternatyvas“, – sako M. Lukauskas.
Mokslininko teigimu, vartotojai turėtų pajusti ir DI politiką. Naujausiose DI politikos tendencijose skiriamas vis didesnis dėmesys etikos, reguliavimo ir priežiūros klausimams. Valstybės bei tarptautinės institucijos aktyviai kuria teisinius pagrindus, siekdamos užtikrinti DI technologijų saugumą ir etiškumą, kurie prisidėtų prie atsakingo DI technologijų naudojimo.
„Diskusijos apie duomenų saugumą, skaidrumą ir diskriminacijos prevenciją tampa labai svarbia tema, ypač atsižvelgiant į naujausius reguliavimus, viena jų – Europos Sąjungos (ES) DI aktas. Pagrindinis šio akto tikslas – apibrėžti aukštos rizikos DI sistemas ir nustatyti griežtas taisykles jų kūrimui bei naudojimui“, – teigia M. Lukauskas.
Neseniai ES pritarė DI aktui, kuris yra pirmasis išsamus DI reguliavimo įstatymas visame pasaulyje. M. Lukauskas pabrėžia, jog šis įstatymas numato skirtingus DI sistemų naudojimo lygius, remiantis jų sukeliama potencialia rizika bei reikalauja, kad būtų įvertintas sistemų saugumas ir pranešta apie rimtus incidentus.
KTU mokslininko manymu, ateityje daugelis šalių gali pradėti laikyti DI plėtrą nacionaliniu prioritetu, panašiai kaip jau tai yra daroma su kosmoso technologijų vystymu.
Šis pokytis gali padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, kuris padėtų DI tapti strateginiu turtu visame pasaulyje.
Tikėtina, kad ateityje DI politika taps griežtesnė ir labiau orientuota į vartotojų apsaugą, o DI programavimas dar labiau integruotas, lengvai prieinamas ir pritaikomas specifiniams poreikiams.
„Šios tendencijos aiškiai atspindi inovacijų, reguliavimo ir tarptautinės politikos sąveiką, kuri formuos ateities technologijų vystymą ir jų įtaką visuomenei“, – sako KTU ekspertas.
BDI/AGI – kas tai?
BDI arba AGI (angl. Artificial general intelligence) nuo kitų DI formų išsiskiria savo universalumu ir prisitaikymo galimybėmis, panašiomis į žmogaus intelektą. KTU ekspertas akcentuoja, kad kol kas BDI vystymasis yra daugiausiai teorinėje stadijoje.
M. Lukauskas pabrėžia, kad skirtingai nei siaurasis AI, kuris geba atlikti tik konkrečias užduotis, tokias kaip vertimą ar vaizdų atpažinimą, BDI gali atlikti bet kokias intelektualias užduotis, kurias gali atlikti žmogus, pradedant loginiu mąstymu, mokymusi iš patirties ir prisitaikymu prie naujų situacijų.
BDI svarba technologijų pasaulyje atsiranda iš jo potencialo visiškai pakeisti tai, kaip mes bendraujame su kompiuteriais. BDI nėra apribotas iš anksto nustatytomis užduotimis ir gali mokytis iš įvairių sričių. Dėl šios priežasties jis tampa labai naudingu sprendžiant sudėtingas problemas, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų pažangą, sveikatos diagnostiką ir kitas sritis.
Nepaisant visų BDI privalumų, jo kūrimas kelia didelių iššūkių, kurie apima būtinybę suprasti žmogaus elgesį, svarbius įrangos tobulinimus ir inovatyvius algoritmų kūrimus.
Dėl didelio siekio sukurti BDI vykdomas, platus skirtingų mokslo sričių bendradarbiavimas, skatinantis pažangą įvairiose DI srityse, tokiose kaip neuroniniai tinklai, kognityviniai mokslai ir robotika. Šis bendradarbiavimas yra nukreiptas į žmogaus mąstymo lankstumo ir gylį atkartojančių sistemų kūrimą.
„Prognozuoti, kada tiksliai bus sukurtas BDI, yra sudėtinga dėl daugybės mokslinių, technologinių ir etinių iššūkių. Šioje srityje ekspertų nuomonės išsiskiria, ir spėjimai varijuoja nuo kelių dešimtmečių iki manymo, kad tokia sistema gali būti sunkiai įgyvendinama.
Reikšmingas poveikis darbo rinkai
M. Lukausko teigimu, BDI gali turėti reikšmingą poveikį darbo rinkai ir ekonomikos struktūrai, keičiant įprastus darbo procesus, našumą ir darbuotojų poreikį skirtingose industrijose. Svarbu akcentuoti tai, kad šios įtakos mastas ir pobūdis priklausys nuo, AGI technologijos diegimo ir naudojimo.
„Viena iš akivaizdžiausių BDI pasekmių – dar didesnė darbų automatizacija srityse, kuriose ji galima. BDI galėtų atlikti daugybę įvairesnių funkcijų, pavyzdžiui, aukštesnio lygio problemų sprendimą ir sprendimų priėmimą. Netgi tokiose srityse kaip vadyba, teisė ar sveikatos priežiūra, kur šiuo metu yra reikalingas žmogaus įsikišimas, būtų galima įdiegti automatizaciją“, – teigia jis.
BDI įgyvendinimas gali turėti svarbius pokyčius sektorių proporcingumo ekonomikoje, vartojimo modeliuose ir bendro ekonominio augimo modeliuose. Automatizavimas gali sumažinti gamybos kaštus ir turėti įtakos kainų lygiui ir vartojimui, keičiant tradicinį darbo ir kapitalo santykį.
BDI sukūrimas gali suteikti įmonėms galimybę gerokai pagerinti savo produktų ir paslaugų kokybę, sukurti juos kuo efektyvesnius ir atitinkančius individualius žmonių poreikius.
Neabejotina, jog įmonės, kurios pirmosios integruos BDI į savo veiklą, turės reikšmingą pranašumą prieš konkurentus dėl didesnės veiklos efektyvumo, mažesnių kaštų ir galimybės siūlyti inovatyvius sprendimus.
Jo teigimu, BDI turės didelę įtaką inovacijų tempui, kadangi leis kur kas greičiau generuoti naujas idėjas, efektyviau jas testuoti ir sparčiau įdiegti technologines pažangas. KTU mokslininkas neabejoja, kad šis DI ne tik padės kurti produktus, bet ir kritiškai priimti sudėtingų problemų sprendimus.
Kol kas riboja technologijos
Didžiausiai iššūkiai BDI kūrimui – technologiniai. Pasak M. Lukausko, būtina kurti pakankamai pažangius algoritmus ir techninę įrangą, kurie gebėtų tvarkyti sudėtingus ir plačius kognityvinius procesus, panašius į žmogaus.
Energetikos efektyvumas – dar vienas svarbus aspektas, kuris kelia nemažus iššūkius BDI kūrimui. Didesni ir sudėtingesni modeliai reikalauja daugiau skaičiavimo galios, kas sukelia didesnę energijos sąnaudų problemą, M. Lukauskas akcentuoja, kad šiuolaikiniai pažangiausi modeliai šiuo metu naudoja milžiniškus energijos kiekius, todėl efektyvesnių technologijų paieška yra kaip niekada svarbi.
Supratimas apie žmogaus kognityvinius procesus yra ribotas, todėl reikia atlikti kuo daugiau mokslinių tyrimų, kad būtų galima geriau suvokti šią sritį ir išvengti mokslinių iššūkių BDI kūrimo procese.
„Nors BDI potencialas pramonės šakose yra didžiulis, tačiau jo sukūrimo laikas ir galimybės vis dar yra spekuliacinės. Sėkmė šioje srityje priklausys ne tik nuo mokslinių išradimų, technologinių naujovių, bet ir visuomenės bei reguliuotojų požiūrio į šias technologijas“, – teigia KTU mokslininkas.