Ar galėtumėte įsivaizduoti kraujo tyrimą be adatos, ar spaudimo matuoklį, kuris atrodytų lyg apyrankė? 21 amžiuje biomedicininė elektronika iš esmės keičia diagnostiką, gydymą, prevenciją ir bendrą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. KTU Biomedicininės elektronikos bakalauras Emilis Vitkauskas mano, jog jeigu jo bakalauro darbe analizuoti metodai būtų patvirtinti kliniškai ir pradėti taikyti plačiai, jais būtų galima pakeisti šiuo metu naudojamus kraujospūdžio vertinimo prietaisus.
Manoma, kad Lietuvoje padidėjusį kraujospūdį turi didžioji dalis suaugusių gyventojų, tačiau tik pusė jų tai žino ir tik vienam penktadaliui kraujospūdis yra kontroliuojamas vaistais. Gydytojai rekomenduoja po 35 metų kraujospūdį matuoti kartą per metus.
Gydytojai teigia, jog kraujospūdis yra nepastovus kaip orai, dėl įvairių priežasčių gali greitai padidėti ir greitai sumažėti. Todėl, pasak Emilio, vieno pamatavimo niekaip neužtenka sužinoti, ar kraujospūdis iš tikrųjų padidėjęs.
Studento teigimu, įprastai naktį kraujospūdis sumažėja, o ryte – padidėja. Jei toks kraujospūdžio sumažėjimas nevyksta, tai – taip pat blogas ženklas. Galiausiai, siekiant suvaldyti padidėjusį kraujospūdį, skiriami vaistai, tam reikia parinkti vaistų tipą ir dozę. Todėl kraujospūdį reikia matuoti daug kartų ir dažnai, dieną ir naktį.
Studento bakalauro baigiamojo darbo tema – netiesioginių kraujospūdžio stebėsenos metodų paklaidų vertinimas. Šiame darbe Emilis analizavo, kaip kraujo spaudimas gali būti matuojamas be pripučiamų manžečių ir kokios gali būti šių metodų paklaidos.
„Mano analizuoti metodai naudoja tuos pačius jutiklius, kurie matuoja pulsą naujuose išmaniuosiuose laikrodžiuose arba apyrankėse. Savo darbe tyriau, kaip šie metodai reaguoja į kintančias sąlygas, tokias kaip paciento kūno pozicija gulint bei rankos, ant kurios uždėtas stebėsenai naudojamas prietaisas, sulenkimas“, – apie savo darbą pasakoja biomedicininės elektronikos studentas E. Vitkauskas.